Krevetės dažnai vertinamos atsargiai, nes jose nemažai maistinio cholesterolio. Tačiau vien šis skaičius dar nepasako, kaip jos veikia cholesterolio kiekį kraujyje.
Iš tiesų krevetės širdies sveikatai gali tikti, jei jos pakeičia riebesnius mėsos gaminius ir ruošiamos be didelio kiekio sviesto, aliejaus ar druskos. Svarbu ne tik pats produktas, bet ir tai, kas atsiduria šalia jo lėkštėje.
Maistinis cholesterolis nėra tas pats
Maistinis cholesterolis yra maiste esanti medžiaga, o cholesterolio kiekis kraujyje priklauso nuo sudėtingesnio veiksnių derinio. Mityboje dažnai svarbesni tampa sotieji riebalai, kurių gausu riebioje mėsoje, dešrose, šoninės gaminiuose, svieste ir kai kuriuose riebiuose padažuose.
Maždaug 85 gramų virtų krevečių porcijoje yra apie 161 miligramą maistinio cholesterolio. Vis dėlto sočiųjų riebalų kiekis tokioje porcijoje yra labai mažas, apie 0,05 gramo. Todėl krevetės nebūtinai didina cholesterolio kiekį kraujyje vien dėl to, kad jose yra daugiau maistinio cholesterolio.
Šiuo metu nėra nustatytos oficialios bendros dienos maistinio cholesterolio normos visiems žmonėms. Mitybą vertėtų planuoti plačiau, atsižvelgiant į bendrą riebalų, skaidulų, daržovių ir perdirbtų produktų kiekį.
Kuo krevetės gali būti naudingos
Krevetės yra liesas baltymų šaltinis. Jos taip pat turi omega-3 riebalų rūgščių EPA ir DHA, kurios svarbios širdies ir kraujagyslių sistemai. Tiesa, jų kiekis krevetėse gerokai mažesnis nei riebiose žuvyse, pavyzdžiui, lašišoje.
Apie 85 gramų krevečių porcija suteikia maždaug 0,12 gramo EPA ir DHA. Tai nėra priežastis krevetes laikyti riebių žuvų pakaitalu, tačiau jos gali būti viena iš įvairios mitybos dalių.
Krevetės širdies sveikatai ypač palankios tampa tada, kai jomis pakeičiama riebi jautiena, dešrelės, šoninė ar kiti daug sočiųjų riebalų turintys produktai. Tokiu atveju keičiasi ne tik baltymų šaltinis, bet ir visas patiekalo riebalų santykis.
Paruošimas gali pakeisti visą patiekalą
Virtos, garuose ruoštos ar ant grotelių keptos krevetės išlieka gana lengvas pasirinkimas. Jas galima patiekti su daržovėmis, viso grūdo produktais, rudaisiais ryžiais ar bolivine balanda.
Mažiau palankus variantas yra gruzdintos, džiūvėsėliuose apvoliotoms krevetės arba patiekalai su dideliu sviesto ir riebių padažų kiekiu. Tokiu būdu į lėkštę patenka daugiau sočiųjų riebalų, kalorijų ir neretai druskos.
Praktiškas derinys galėtų būti keptos krevetės su daržovėmis, kukurūzais ir naminiu gvakamolės padažu. Jos taip pat tinka į salotas, daržovių troškinį, tortilijas, fajitas ar apkepą su ryžiais.
Kiek krevečių valgyti
Daugumai suaugusiųjų įprasta porcija yra maždaug 85-115 gramų. Krevetes galima įtraukti į jūros gėrybių patiekalus, kuriuos rekomenduojama valgyti maždaug du kartus per savaitę, tačiau verta kaitalioti skirtingas žuvis ir jūrų gėrybes.
Jei norite gauti daugiau omega-3 riebalų rūgščių, dalį krevečių patiekalų geriau pakeisti lašiša, skumbre, sardinėmis ar kita riebia žuvimi. Tokia įvairovė naudingesnė nei nuolatinis vieno produkto kartojimas.
Jeigu gydytojas yra nustatęs konkretų cholesterolio kiekio ar mitybos apribojimą, krevečių kiekį reikėtų aptarti individualiai. Kai kuriems žmonėms svarbi ne tik pati porcija, bet ir bendras suvartojamų sočiųjų riebalų, druskos bei perdirbtų produktų kiekis.
Taigi krevetes galima valgyti reguliariai, tačiau geriausia jas rinktis ne kaip priedą prie jau riebaus meniu, o kaip liesesnę alternatyvą mėsos gaminiams. Būtent toks kontekstas lemia, ar patiekalas bus palankus širdžiai.