Kortizolis dažnai vadinamas streso hormonu, tačiau jis atlieka kur kas daugiau funkcijų. Jis padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ir imuninės sistemos veiklą. Rytais kortizolio koncentracija paprastai būna didesnė, o artėjant vakarui mažėja.
Trumpalaikis kortizolio padidėjimas yra normali organizmo reakcija. Tačiau nuolatinis nuovargis, prastas miegas, aukštas kraujospūdis ar neįprasti kūno pokyčiai nėra priežastis savarankiškai pirkti kortizolio kiekį mažinančių papildų. Kai kuriais atvejais jie gali ne padėti, o dar labiau sutrikdyti organizmo veiklą.
Saldymedžio šaknis
Saldymedis gali pailginti aktyvaus kortizolio veikimą.
Šio augalo sudėtyje esantis glicirizinas slopina fermentą, kuris inkstuose paprastai padeda suskaidyti kortizolį. Dėl to hormonas organizme išlieka aktyvus ilgiau.
Per didelis saldymedžio kiekis gali skatinti skysčių kaupimąsi, kelti kraujospūdį ir mažinti kalio koncentraciją kraujyje. Šis augalas dažnai patenka į žolelių arbatas ir mišinius, skirtus antinksčių veiklai, todėl verta patikrinti jų sudėtį.
Virškinimui skirtuose produktuose kartais naudojamas deglicirizintas saldymedis, arba DGL. Iš jo pašalintas glicirizinas, tačiau prieš vartojant tokį preparatą taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kofeino turintys mišiniai prieš treniruotę
Sporto papildo porcijoje gali būti 150-300 miligramų kofeino.
Kai kuriuose mišiniuose jo kiekis dar didesnis. Kofeinas ypač ryškiai veikia žmones, kurie jo vartoja retai, ir gali laikinai padidinti kortizolio koncentraciją.
Reguliariai geriant kavą organizmas iš dalies pripranta prie kofeino, tačiau tai nereiškia, kad jo poveikis visiškai išnyksta. Prie didelio kofeino kiekio prisideda ir intensyvi treniruotė, nes sunkus fizinis krūvis trumpam taip pat sukelia kortizolio šuolį.
Daugumai suaugusiųjų 400 miligramų kofeino per dieną laikoma viršutine riba, kuri paprastai nesiejama su neigiamu poveikiu. Tačiau ši suma greitai pasiekiama derinant kavą, energinius gėrimus ir prieš treniruotę vartojamus miltelius.
„Antinksčių palaikymo“ preparatai
„Antinksčių nuovargis“ nėra pripažinta medicininė diagnozė.
Nepaisant to, rinkoje gausu preparatų, žadančių atkurti antinksčių veiklą ar subalansuoti kortizolį.
Tokie mišiniai kelia papildomą riziką, nes jų sudėtis ne visada būna tokia, kokios tikisi pirkėjas. Kai kuriuose produktuose gali būti nepažymėtų skydliaukės ar steroidinių hormonų. Jie gali slopinti natūralią antinksčių veiklą, o staigus vartojimo nutraukimas sukelti nuovargį, galvos svaigimą ar pykinimą.
Jeigu įtariate hormonų sutrikimą, saugiau atlikti gydytojo paskirtus tyrimus, o ne bandyti problemą spręsti neaiškios sudėties mišiniu.
Melatoninas
Melatoninas gerina miegą, tačiau tai nereiškia, kad jis patikimai mažina kortizolį.
Prastas miegas iš tiesų gali būti susijęs su didesniu kortizolio kiekiu, bet sveikiems suaugusiesiems trūksta patikimų duomenų, kad melatonino papildai šį hormoną reikšmingai sumažintų.
Kai kuriose situacijose, ypač vartojant didesnes dozes, melatoninas buvo siejamas net su didesniu kortizolio išsiskyrimu. Todėl jo nereikėtų rinktis vien dėl noro paveikti streso hormoną.
Kas iš tiesų padeda reguliuoti kortizolį
Jeigu neramina kortizolio kiekis, pirmiausia dėmesį skirkite kasdieniams sprendimams ir sveikatos patikrai. Naudingiausi pagrindai yra šie:
- miegoti bent septynias valandas ir stengtis eiti miegoti panašiu metu;
- išbandyti lėtą kvėpavimą, sąmoningumo pratimus ar jogą;
- rinktis vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą, pavyzdžiui, spartų ėjimą;
- po sunkių treniruočių skirti pakankamai laiko poilsiui;
- riboti kofeiną antroje dienos pusėje ir saikingai vartoti alkoholį;
- valgyti reguliariai, įtraukiant baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų.
Jeigu kartu atsiranda nepaaiškinamas svorio augimas pilvo ar veido srityje, aukštas kraujospūdis, raumenų silpnumas, ryškūs miego ir nuotaikos pokyčiai, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą. Tik gydytojas gali įvertinti, ar iš tiesų reikalingi kortizolio tyrimai ir gydymas.