Vis daugiau žmonių mažina mėsos kiekį, renkasi vegetarišką mitybą arba stengiasi valgyti daugiau augalinio maisto. Tačiau vien užrašo „augalinė“ nepakanka, kad mityba būtų palanki smegenims.
Nauji duomenys rodo, kad mityba demencijos rizikai gali būti svarbi pirmiausia dėl produktų kokybės. Visaverčiai augaliniai produktai siejami su mažesne rizika, o cukraus, rafinuotų angliavandenių ir stipriai perdirbto maisto gausi dieta gali veikti priešinga kryptimi.
Ne kiekviena augalinė mityba vienodai palanki
Tyrime buvo analizuojami daugiau kaip 92 tūkst. 45-75 metų žmonių duomenys. Dalyviai gyveno Havajuose ir Kalifornijoje, priklausė penkioms skirtingoms rasinėms ir etninėms grupėms, o jų mityba buvo vertinama tyrimo pradžioje ir dar kartą po 10 metų.
Žmonės, kurių racione buvo daugiausia augalinio maisto, turėjo 12% mažesnę su Alzheimerio liga ir kitomis demencijos formomis susijusią riziką nei tie, kurie tokio maisto valgė mažiausiai. Tačiau vien augalinio maisto kiekis nebuvo vienintelis svarbus dalykas.
Palankiausia buvo mityba, kurioje vyravo visaverčiai grūdai, daržovės, vaisiai, riešutai, ankštiniai augalai, augaliniai aliejai, arbata ir kava. Tuo metu daug rafinuotų grūdų, gruzdintų bulvių, vaisių sulčių ir pridėtinio cukraus siejosi su 6% didesne rizika.
Didžiausias skirtumas atsirado keičiantis įpročiams
Ryškiausias rezultatas užfiksuotas vertinant ne vien pradinę mitybą, bet ir jos pokyčius. Žmonėms, kurie per 10 metų smarkiai padidino menkaverčio augalinio maisto kiekį, demencijos rizika buvo 25% didesnė, palyginti su tais, kurių mityba iš esmės nesikeitė.
Priešingas pokytis buvo siejamas su palankesniais rezultatais. Tie, kurie sumažino rafinuotų ir saldžių produktų kiekį, o įtraukė daugiau maistingų augalinių produktų, turėjo mažesnę riziką.
Mažesnis visaverčių grūdų, riešutų, augalinių aliejų, arbatos ar kavos vartojimas buvo siejamas su 11-15% didesne rizika. Daugiau pridėtinio cukraus racione siejosi su 12% didesne rizika.
Į lėkštę verta dėti ne tik daugiau augalų
Praktiškai tai reiškia, kad saldūs pusryčių dribsniai, balta duona su džemu ar saldinti gėrimai netampa geru pasirinkimu vien todėl, kad juose nėra mėsos. Augalinė kilmė savaime neparodo, kiek produkte yra skaidulų, cukraus ar kitų maistinių medžiagų.
Geriau rinktis:
- avižinę košę su uogomis ir graikiniais riešutais
- pilno grūdo duoną vietoje baltos duonos
- lęšius, pupeles ir avinžirnius
- įvairias daržoves, ypač lapines
- nesūdytus riešutus ir sėklas
- vandenį arba nesaldintą arbatą vietoje saldžių gėrimų
Gyvūninės kilmės produktų tyrimo rezultatai taip pat nerodo, kad juos būtina visiškai išbraukti. Kai kuriais atvejais saikingas kiaušinių ar kitų maistingų produktų vartojimas gali derėti su smegenims palankia mityba. Svarbiausia – visas racionas, o ne vienas atskiras produktas.
Rezultatus reikia vertinti atsargiai
Tyrimas buvo stebimasis, todėl jis parodo ryšį, bet neįrodo, kad tam tikra dieta tiesiogiai sukelia ar apsaugo nuo demencijos. Maistas buvo vertinamas pagal dalyvių užpildytas anketas, todėl galimos atminties ir netikslaus porcijų nurodymo klaidos.
Be to, demencijos atvejai nustatyti pagal medicininių išlaidų ir draudimo duomenis, todėl dalis diagnozių galėjo likti nepastebėta. Vis dėlto praktinė išvada gana aiški: mityba demencijos rizikai svarbi ne dėl etiketės „vegetariška“ ar „veganiška“, o dėl to, kas iš tikrųjų patenka į lėkštę.