Menopauzės hormonų terapija dažniausiai svarstoma dėl karščio bangų, naktinio prakaitavimo ir kitų varginančių simptomų. Vis dėlto naujas didelės apimties tyrimas paskatino pažvelgti ir į galimą ryšį su demencijos rizika vėlesniame amžiuje.
Šie rezultatai įdomūs, tačiau jie nereiškia, kad hormonų terapiją reikėtų pradėti vien dėl smegenų sveikatos. Tyrimas parodė sąsają, bet neįrodė, kad hormonai apsaugo nuo demencijos.
13 metų stebėjimas ir beveik 200 tūkst. moterų
Mokslininkai išanalizavo 183 450 pomenopauzinio amžiaus moterų duomenis iš Jungtinės Karalystės Biobank duomenų bazės. Dalyvės buvo stebimos vidutiniškai 13 metų. Per tą laiką užregistruoti 3 948 demencijos atvejai.
Tyrėjai vertino, ar moterys, bent vienus metus vartojusios hormonų pakeičiamąją terapiją, vėliau demencija sirgo dažniau ar rečiau. Analizėje atsižvelgta į amžių, išsilavinimą, rūkymą, kraujospūdį, kūno masės indeksą, cholesterolio kiekį, diabetą, etninę kilmę ir kai kurių vaistų vartojimą.
Paaiškėjo, kad hormonų terapijos vartojimas buvo susijęs su maždaug 10 proc. mažesne visų rūšių demencijos rizika. Tačiau tai tik statistinis ryšys. Jis neįrodo, kad būtent gydymas sumažino tikimybę susirgti.
Kai kurioms moterims sąsaja buvo ryškesnė
Didžiausias skirtumas pastebėtas tarp moterų, kurioms menopauzė prasidėjo po chirurginės procedūros, pavyzdžiui, pašalinus kiaušides ar atlikus gimdos pašalinimo operaciją. Šioje grupėje demencijos rizika buvo susijusi su 26 proc. mažesne tikimybe.
Mažesnė rizika nustatyta ir tarp moterų, turinčių APOE epsilon-4 geno variantą. Jis laikomas vienu stipriausių dažnų genetinių demencijos rizikos veiksnių. Vis dėlto vien genetinis polinkis nepasako, kaip konkreti moteris reaguos į hormonų terapiją.
Atskirai nagrinėtos ir moterys, kurių estrogenų poveikis per gyvenimą buvo trumpesnis. Šioje grupėje nustatytas maždaug 16 proc. mažesnės rizikos ryšys, nors absoliutus skirtumas buvo nedidelis.
Reikšmės gali turėti ir gydymo pradžia
Palankiausia sąsaja nustatyta tarp moterų, kurios hormonų terapiją pradėjo būdamos maždaug 46-56 metų. Toms, kurios gydymą pradėjo anksčiau nei 46 metų arba vėliau nei 56 metų, sumažėjusi demencijos rizika šiame tyrime nenustatyta.
Tokie rezultatai dera su vadinamojo galimybių lango idėja. Pagal ją smegenų reakcija į hormonų pokyčius gali priklausyti nuo amžiaus, menopauzės priežasties ir laiko, praėjusio nuo estrogenų kiekio sumažėjimo.
Hormonų terapija buvo susijusi ir su mažesne Alzheimerio ligos rizika. Bendroje tyrimo grupėje aiškaus ryšio su kitomis, ne Alzheimerio tipo, demencijos formomis nenustatyta.
Kodėl vien šio tyrimo nepakanka gydymo rekomendacijai
Tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio. Mokslininkai analizavo jau surinktus duomenis, tačiau moterų atsitiktinai neskirstė į gydymo ir negydymo grupes. Tad neatmetama galimybė, kad hormonų terapiją pasirinkusios moterys labiau rūpinosi sveikata, dažniau lankėsi pas gydytojus arba turėjo kitokių gyvenimo būdo ypatumų.
Duomenų bazėje trūko ir išsamios informacijos apie konkretų gydymą. Nebuvo pakankamai aišku, ar moterys vartojo vien estrogeną, ar estrogeno ir progestogeno derinį, taip pat kokiu būdu hormonai buvo skiriami.
Dauguma tyrimo dalyvių buvo baltaodės Europos kilmės moterys, todėl rezultatai nebūtinai vienodai tinka visoms populiacijoms. Demencijos diagnozės dažniausiai buvo nustatomos pagal ligoninių įrašus, todėl lengvesni atvejai galėjo likti nepastebėti.
Ką tai reiškia svarstančiai gydymą moteriai
Menopauzės hormonų terapijos nereikėtų pradėti vien dėl noro išvengti demencijos. Gydymo nauda ir rizika priklauso nuo amžiaus, menopauzės priežasties, simptomų, ankstesnių ligų ir kitų individualių aplinkybių.
Šio tyrimo rezultatus verta aptarti su gydytoju, ypač jei menopauzė prasidėjo po chirurginės procedūros arba simptomai stipriai trikdo kasdienį gyvenimą. Sprendimas turėtų būti priimamas įvertinus visą sveikatos istoriją, o ne vien galimą poveikį atminčiai.