Skaičius „2000 kalorijų“ dažnai matomas ant maisto produktų etikečių, todėl gali pasirodyti, kad būtent tiek energijos privalo gauti kiekvienas suaugęs žmogus. Tačiau 2000 kalorijų per dieną nėra universali taisyklė ar asmeninis mitybos planas.
Šis skaičius pirmiausia skirtas tam, kad būtų lengviau suprasti maisto produktų etiketes ir palyginti jų maistinę vertę. Tikrasis energijos poreikis priklauso nuo žmogaus kūno, amžiaus, aktyvumo ir sveikatos būklės.
Etiketėje nurodytas skaičius nėra tikslas
2000 kalorijų reikšmė buvo pasirinkta kaip apytikslis, patogus atskaitos taškas. Ji padeda apskaičiuoti, kokią paros normos dalį sudaro vienoje produkto porcijoje esantys riebalai, angliavandeniai, cukrus ar kitos maistinės medžiagos.
Tai nereiškia, kad tiek energijos reikia jums asmeniškai. Vienam žmogui toks kiekis gali būti tinkamas, kitam jo gali būti per daug, o trečiam nepakakti.
Nuo ko priklauso kalorijų poreikis
Suaugusiųjų energijos poreikis gali svyruoti maždaug nuo 1600 iki 3000 kalorijų per dieną. Tokį skirtumą lemia keli svarbūs veiksniai:
- amžius
- ūgis ir kūno sudėjimas
- raumenų masė
- fizinio aktyvumo lygis
- biologinė lytis ir hormonų veikla
- nėštumas ar žindymas
- sveikimas po ligos, traumos ar operacijos
Didesnis kūnas ir didesnė raumenų masė paprastai reiškia didesnį energijos poreikį. Kalorijos reikalingos ne tik vaikščiojant ar sportuojant. Organizmas jas naudoja kvėpavimui, kraujotakai, smegenų veiklai, audinių priežiūrai ir kitoms gyvybinėms funkcijoms.
Judėjimas taip pat keičia poreikį
Aktyviai sportuojantis žmogus paprastai sunaudoja daugiau energijos nei daug laiko sėdintis asmuo. Į bendrą poreikį įskaičiuojamas ne tik bėgimas, plaukimas ar treniruotės su svoriais.
Energijos reikalauja ir buities darbai, ilgesnis stovėjimas, vaikščiojimas, lipimas laiptais bei kitas įprastas judėjimas. Todėl net to paties žmogaus poreikis skirtingomis dienomis gali šiek tiek keistis.
Kūnas gali parodyti, kad energijos per mažai
Nuolat jaučiamas nuovargis, šaltkrėtis, galvos svaigimas, sunkumas susikaupti ar padidėjęs irzlumas gali būti ženklai, kad organizmas gauna per mažai energijos. Kai kuriais atvejais ilgalaikis trūkumas paveikia miegą, nuotaiką ar menstruacijų ciklą.
Vis dėlto šie požymiai nėra vien tik mitybos klausimas. Juos gali sukelti įvairios sveikatos būklės, todėl užsitęsus simptomams verta kreiptis į gydytoją ar dietistą.
Priešingai, per didelis maisto kiekis kai kuriems žmonėms pasireiškia dažnu persivalgymo jausmu, sunkumu ar mieguistumu po valgio. Tačiau ir šie pojūčiai savaime neleidžia tiksliai nustatyti, kiek kalorijų žmogui reikia.
Kalorijų kiekis nėra vienintelis kriterijus
Vienodas kalorijų skaičius gali slėpti visiškai skirtingą maistinę vertę. Pavyzdžiui, vienas produktas gali suteikti daugiau baltymų ir skaidulų, o kitas turėti daug pridėtinio cukraus, bet mažai vitaminų ir mineralų.
Dėl to svarbu vertinti ne tik energijos kiekį, bet ir tai, ką gauname su maistu. Įvairesnė mityba, kurioje yra baltymų, skaidulų, vitaminų, mineralų ir sveikųjų riebalų, dažnai yra praktiškesnė nei nuolatinis kiekvieno kąsnio skaičiavimas.
Vaikams ir paaugliams energijos reikia augimui, o vyresniame amžiuje poreikis dažnai palaipsniui mažėja. Tačiau tada ypač svarbu gauti pakankamai baltymų ir kitų maistinių medžiagų, padedančių išsaugoti raumenų jėgą.
Jeigu norite sužinoti tiksliau, kiek energijos reikia būtent jums, verta pasitarti su gydytoju arba registruotu dietistu. O jei kalorijų skaičiavimas kelia įtampą, jo galima atsisakyti. Alkis, sotumas, energija ir bendra savijauta taip pat suteikia svarbios informacijos apie organizmo poreikius.