Stipresnį imunitetą dažnai bandome sieti su vienu stebuklingu produktu ar papildu. Tačiau maistas imuninei sistemai veikia ne kaip greitas skydas nuo peršalimo, o kaip visos mitybos dalis, padedanti gauti organizmui reikalingų medžiagų.
Nė vienas produktas negarantuoja apsaugos nuo infekcijų. Vis dėlto keli paprasti pakeitimai lėkštėje gali padėti rinktis daugiau vitamino C, cinko, vitamino E, baltymų, skaidulų ir kitų svarbių medžiagų.
9 paprasti keitimai lėkštėje
1. Papriką ir kivį rinkitės vietoje vitamino C miltelių
Raudonosios paprikos ir kiviai suteikia daug vitamino C, kuris svarbus imuninių ląstelių veiklai, odos būklei ir žaizdų gijimui. Viena vidutinė paprika gali suteikti beveik visą paros vitamino C kiekį, o vienas kivis – apie 71 procentą rekomenduojamos paros normos. Papildai peršalimo patikimai neapsaugo, todėl pirmiausia verta pasirūpinti maistu.
2. Migdolus ar saulėgrąžų sėklas dėkite vietoje traškučių
Šie užkandžiai aprūpina vitaminu E ir cinku, kurie reikalingi imuninių ląstelių funkcijoms. Be to, traškučius pakeitus mažiau perdirbtais produktais, mityboje gali sumažėti itin perdirbto maisto dalis.
3. Vitamino D klausimą spręskite ne vien saulėje
Vitamino D gauname iš riebios žuvies ir praturtintų produktų, tačiau vien maisto ne visada pakanka. Jo trūkumas siejamas su prastesne sveikata, bet papildai nėra garantuota apsauga nuo kvėpavimo takų infekcijų. Prieš juos vartojant verta pasitarti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti tyrimą.
4. Saldžiąsias bulves, morkas ar moliūgą rinkitės vietoje baltųjų ryžių ar gruzdintų bulvyčių
Oranžinės daržovės turi beta karoteno, kurį organizmas paverčia vitaminu A. Šis vitaminas svarbus baltųjų kraujo kūnelių veiklai ir gleivinėms, kurios sudaro vieną iš natūralių organizmo apsaugos barjerų. Daržoves galima kepti orkaitėje ar karšto oro gruzdintuvėje, naudojant nedaug aliejaus.
5. Į kokteilį pilkite kefyro, o ne vien pieno
Kefyras yra raugintas, geriamas pieno produktas, kuriame gali būti gyvųjų bakterijų kultūrų. Žarnyno mikroorganizmai sąveikauja su imunine sistema, todėl rauginti produktai gali būti praktiškas būdas paįvairinti mitybą. Rinkitės nesaldintą kefyrą ir derinkite jį su uogomis ar vaisiais.
6. Į sumuštinį įdėkite raugintų kopūstų
Šaldytuve laikomi nepasterizuoti rauginti kopūstai gali turėti gyvųjų kultūrų, kurių dažniausiai nelieka ilgai kambario temperatūroje laikomuose produktuose. Jie taip pat suteikia traškumo, šiek tiek vitamino C ir geležies. Jei ribojate druską, porciją reikėtų rinktis saikingai.
7. Alkoholinį kokteilį pakeiskite gaiviu nealkoholiniu gėrimu
Putojantis vanduo, šlakelis 100 procentų rūgščiųjų vyšnių sulčių ir mėtos sudaro paprastą alternatyvą alkoholiniam kokteiliui. Toks gėrimas padeda gauti skysčių, o vyšnių sultyse yra antioksidantų. Tik patikrinkite, kad jose nebūtų daug pridėtinio cukraus.
8. Pusryčiams rinkitės graikišką jogurtą ar varškę vietoje saldžių dribsnių
Baltymai reikalingi imuninių ląstelių ir antikūnų gamybai, todėl jų verta paskirstyti per visą dieną. Natūralų graikišką jogurtą galima pagardinti uogomis, vaisiais, migdolais ar nedideliu kiekiu mažiau saldžios granolos. Pirkdami jogurtą ieškokite užrašo apie gyvąsias ir aktyviąsias kultūras.
9. Kartą per savaitę vištieną pakeiskite jūrų gėrybėmis
Austrės, krabai ir omarai yra ypač geri cinko šaltiniai. Cinkas svarbus imuninių ląstelių augimui ir veiklai, odos bei gleivinių apsaugai. Jei jūrų gėrybės netinka dėl alergijos ar kainos, panašia kryptimi galima rinktis liesą jautieną, kurioje taip pat yra cinko, baltymų ir geležies.
Imunitetui svarbi visa rutina
Vien maisto pakeitimai nepakeičia miego, rankų plovimo, fizinio aktyvumo ar gydytojo rekomendacijų. Maistas imuninei sistemai naudingiausias tada, kai jis yra įvairus, o ne paremtas vienu produktu ar didelėmis papildų dozėmis.
Pradėti galima nuo vieno nedidelio žingsnio: traškučius pakeisti riešutais, į sumuštinį įdėti raugintų kopūstų arba pusryčiams rinktis daugiau baltymų. Tokie sprendimai lengviau tampa įpročiu nei trumpalaikė, griežta dieta.