Maistas paliktas kambario temperatūroje ne visada iš karto pakeičia kvapą, skonį ar išvaizdą. Vis dėlto tai nereiškia, kad jis išliko saugus.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis su produktais, kuriuose yra drėgmės, baltymų ar krakmolo. Kai jie kelias valandas laikomi šilumoje, bakterijos gali daugintis labai greitai.
„Pavojingoji zona“ prasideda anksčiau, nei daugelis pagalvoja
Greitai gendantys produktai neturėtų būti laikomi 4-60 laipsnių temperatūroje ilgiau nei dvi valandas. Jei patalpoje ar lauke yra daugiau nei 32 laipsniai, saugus laikas sutrumpėja iki vienos valandos.
Ši taisyklė galioja ne tik žaliai mėsai ar pieno produktams. Rizikingi gali tapti ir kasdieniai patiekalai, kuriuos įpratome palikti ant virtuvės stalo iki ryto.
1. Pica su sūriu ir mėsos priedais
Picos kraštai gali atrodyti visiškai tinkami valgyti, tačiau jos sudėtyje dažnai yra sūrio, mėsos, padažo ir virtų daržovių. Visi šie ingredientai sudaro palankias sąlygas bakterijoms daugintis.
Per naktį ant stalo palikta pica gali tapti nesaugi, net jei kitą rytą ją gerai pašildysite. Likučius reikėtų perkelti iš dėžės į indą ir į šaldytuvą padėti ne vėliau kaip per dvi valandas. Valgant kitą dieną, picą verta pašildyti iki maždaug 74 laipsnių vidinės temperatūros.
2. Folijoje laikytos keptos bulvės
Keptos bulvės yra drėgnos ir mažai rūgščios, todėl netinkamai laikomos gali kelti specifinę riziką. Sandariai apvyniota folija aplink bulvę sukuria mažai deguonies turinčią aplinką, kurioje gali daugintis botulizmo bakterijų sporos.
Dėl to folijoje keptų bulvių nereikėtų palikti kambario temperatūroje kelioms dienoms ar nakčiai. Jei jos nebus patiekiamos iš karto, foliją geriau atlaisvinti, bulves greitai atvėsinti ir laikyti šaldytuve. Dar viena saugesnė išeitis – iki patiekimo išlaikyti jas karštas.
3. Supjaustyti vaisiai ir daržovės
Visą obuolį, agurką ar papriką dažnai galima kurį laiką laikyti ant stalo. Tačiau supjaustius vaisių ar daržovę, pažeidžiamas natūralus apsauginis paviršius, todėl mikroorganizmams lengviau patekti į vidų.
Tai taikoma ne tik namuose paruoštoms salotoms, bet ir užkandžių lėkštėms, daržovių padėklams bei supjaustytiems vaisiams. Jei jie nebus suvalgyti greitai, juos reikėtų atšaldyti per dvi valandas.
4. Deli mėsa ir sumuštinių kumpis
Virtas kumpis, kalakutiena, dešrelės ir kita šaldytuve laikoma mėsa tinka pietų dėžutei tik tada, kai išlieka šalta. Kelioms valandoms paliktas krepšyje ar automobilyje toks maistas gali patekti į bakterijoms palankią temperatūrą.
Į darbą ar iškylą vežamą mėsą geriausia dėti tarp dviejų šalčio šaltinių. Tam tinka du užšaldyti geliniai paketai arba gelinis paketas ir užšaldytas vandens butelis. Jei yra galimybė, pietų dėžutę reikėtų laikyti šaldytuve iki pat valgymo.
5. Virti ryžiai
Virti ryžiai dažnai paliekami puode, ypač kai ruošiama didesnė vakarienės porcija. Tačiau juose gali būti Bacillus cereus sporų, kurios išgyvena virimą. Ryžiams vėstant kambario temperatūroje, sporos gali suaktyvėti, o bakterijos pradėti gaminti toksinus.
Vien pašildymas ne visada pašalina tokio maisto keliamą riziką. Ryžius geriau iš karto padalyti į mažesnes porcijas ir sudėti į negilius indus. Greitesniam atvėsinimui indą galima trumpam įstatyti į ledinio vandens vonelę, pamaišyti ir tuomet perkelti į šaldytuvą.
Kada maistą geriau išmesti
Jei greitai gendantis produktas visą naktį stovėjo ant stalo, saugiausia jo neberagauti. Kvapas ir išvaizda ne visada parodo, kad maiste jau susikaupė pakankamai bakterijų ar toksinų.
Maistas paliktas kambario temperatūroje neturėtų būti „gelbėjamas“ vien užšaldant ar pakartotinai kaitinant. Paprasčiausia taisyklė – šaltą maistą laikyti šaltai, karštą išlaikyti karštą, o likučius kuo greičiau atvėsinti ir padėti į šaldytuvą.