Demencija nėra viena konkreti liga. Tai bendras terminas, apibūdinantis atminties, mąstymo, kalbos ir kasdienių gebėjimų pokyčius, kurie pradeda trukdyti įprastam gyvenimui. Pirmieji ankstyvi demencijos požymiai neretai būna labai subtilūs ir ilgą laiką palaikomi paprastu nuovargiu ar išsiblaškymu.
Vienas simptomas savaime demencijos nepatvirtina. Tačiau jeigu pokyčiai kartojasi, stiprėja arba pradeda trukdyti žmogui gyventi savarankiškai, verta nelaukti ir pasitarti su gydytoju.
1. Vis dažniau pamirštami neseni pokalbiai
Retkarčiais pamiršti, apie ką kalbėjote, gali kiekvienas. Didesnį susirūpinimą kelia pasikartojanti situacija, kai žmogus neprisimena neseniai vykusio pokalbio, susitarimo ar gautos informacijos.
Tokiu atveju gali tekti tą patį klausimą užduoti kelis kartus arba iš naujo pasakoti tą pačią istoriją. Ypač svarbu stebėti ne vien užmaršumą, bet ir tai, ar jis tampa dažnesnis bei akivaizdžiai skiriasi nuo ankstesnio elgesio.
2. Sunku prisiminti gerai pažįstamus žodžius
Kitas galimas pokytis yra dažnas tinkamo žodžio ieškojimas. Žmogus žino, ką nori pasakyti, tačiau negali prisiminti paprasto, anksčiau gerai vartoto žodžio arba pradeda jį keisti neįprastais apibūdinimais.
Vienas kitas užstrigęs žodis nėra neįprastas. Tačiau jeigu kalbėti tampa pastebimai sunkiau, o anksčiau lengvai atliktos užduotys reikalauja vis daugiau pastangų, tai jau verta aptarti su specialistu.
3. Įprastos kelių žingsnių užduotys tampa painios
Maisto gaminimas pagal receptą, sąskaitų apmokėjimas, savaitės planavimas ar kelionės maršruto sudarymas reikalauja planuoti veiksmų seką. Pradėjus silpti vadinamosioms vykdomosioms funkcijoms, tokios užduotys gali staiga pasirodyti per sudėtingos.
Žmogus gali imti praleisti svarbius žingsnius, pamiršti, ką jau padarė, arba nebesugebėti užbaigti veiklos, kuri anksčiau buvo automatiška. Iš pradžių tai neretai priskiriama stresui ar išsiblaškymui.
4. Pasikeičia nuotaika, charakteris ar sprendimai
Apie ankstyvus demencijos požymius kartais pirmieji pastebi ne pats žmogus, o jo artimieji. Anksčiau ramus asmuo gali tapti neįprastai irzlus, įtarus ar impulsyvus, o visuomet bendraujantis žmogus gali pradėti vengti kitų.
Pokyčius gali lydėti prastesnis sprendimų priėmimas, neapgalvoti pasirinkimai ar elgesys, kuris anksčiau nebuvo būdingas. Tokie požymiai nėra specifiniai vien demencijai, nes juos gali sukelti ir depresija, vaistai ar kitos sveikatos problemos.
5. Atsisakoma mėgstamos veiklos ir bendravimo
Jeigu žmogus pamažu nustoja lankytis pas draugus, atsisako pomėgių ar nebenori dalyvauti veikloje, kuri anksčiau teikė malonumą, tai gali būti svarbus signalas. Kartais taip nutinka todėl, kad žmogus pats pastebi sunkumus ir pradeda vengti situacijų, kuriose gali pasijusti nejaukiai.
Priežastis taip pat gali būti nuovargis, sumažėjusi motyvacija ar nuotaikos pokyčiai. Ilgalaikis atsiribojimas nuo žmonių ir mėgstamos veiklos nėra naudingas, todėl šio pokyčio nereikėtų tiesiog nurašyti amžiui.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Pastebėjus pasikartojančius pokyčius, naudinga užsirašyti, kada jie prasidėjo, kaip dažnai kartojasi ir kokioms kasdienėms užduotims trukdo. Tokie konkretūs pavyzdžiai gydytojui padeda geriau įvertinti situaciją.
Atminties ar elgesio pokyčius gali lemti ne tik demencija. Panašūs simptomai pasitaiko dėl depresijos, miego sutrikimų, infekcijų, skydliaukės veiklos problemų, vaistų šalutinio poveikio ar kitų gydomų būklių. Todėl svarbu ne bandyti diagnozuoti save, o atlikti profesionalų įvertinimą.
Geresnei smegenų sveikatai taip pat svarbus reguliarus judėjimas, pakankamas miegas, bendravimas su kitais žmonėmis ir kraujospūdžio bei kitų širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė. Anksti pastebėti ankstyvi demencijos požymiai leidžia greičiau išsiaiškinti jų priežastį ir laiku gauti reikalingą pagalbą.