Obuoliai ir moliūgas dažnai atsiduria rudens virtuvėje, tačiau jų poveikis cukraus kiekiui kraujyje nėra vienodas. Nesaldintas moliūgas šiuo požiūriu paprastai yra palankesnis, o abu produktai gali papildyti mitybą skaidulomis.
Didžiausią skirtumą lemia ne tik pats produktas, bet ir tai, kaip jis paruošiamas. Pridėtas cukrus, sirupas ar saldūs priedai gali gerokai pakeisti tiek obuolių, tiek moliūgo maistinę vertę.
Moliūgas turi mažiau natūralaus cukraus
Vidutiniame „Gala“ veislės obuolyje yra apie 16,5 gramo cukraus ir 3 gramai skaidulų. Skaidulos suteikia sotumo, todėl natūralus obuolyje esantis cukrus pasisavinamas ne taip greitai kaip saldžių gėrimų ar desertų cukrus.
Puodelyje virto moliūgo yra maždaug 5 gramai cukraus ir 2,7 gramo skaidulų. Dėl mažesnio cukraus kiekio nesaldintas moliūgas dažnai tampa patogesniu pasirinkimu žmonėms, kurie stengiasi išlaikyti stabilesnį gliukozės kiekį kraujyje.
Vis dėlto svarbi ir porcija, ir visas patiekalas. Vienas obuolys turi mažą glikemijos indeksą – apie 36. Moliūgo glikemijos indeksas siekia maždaug 60, tačiau jo glikeminė apkrova išlieka maža, nes įprastoje porcijoje nėra daug angliavandenių.
Pridėtas cukrus pakeičia rezultatą
Grynas obuolys ir obuolių pyragas nėra tas pats maistas. Kepant obuolius su cukrumi, sirupu, saldžiais dribsniais ar tešla, bendras patiekalo poveikis cukraus kiekiui kraujyje gali būti gerokai didesnis.
Tas pats taikoma ir moliūgui. Nesaldinta tyrė ar keptas moliūgas yra vienas dalykas, o moliūgų pyragas su cukrumi, kondensuotu pienu ir saldžiu pagrindu – visai kitas. Todėl renkantis tarp obuolių ir moliūgo svarbu vertinti ne tik produktą, bet ir jo paruošimo būdą.
Sergant cukriniu diabetu, konkrečias porcijas ir tinkamiausius derinius reikėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Vien glikemijos indeksas neparodo viso patiekalo poveikio.
Abu produktai naudingi virškinimui
Kalbant apie virškinimą, obuoliai ir moliūgas yra gana panašūs. Juose esančios skaidulos padeda palaikyti normalų žarnyno darbą, o skirtingos skaidulų rūšys veikia nevienodai.
- Netirpios skaidulos suteikia išmatoms tūrio ir padeda joms greičiau judėti virškinamuoju traktu.
- Tirpios skaidulos maitina naudingąsias žarnyno bakterijas ir lėtina cukraus pasisavinimą.
- Pektinas, priskiriamas tirpioms skaiduloms, taip pat palaiko žarnyno mikrobiotą ir padeda išlaikyti sveikesnį cholesterolio kiekį.
Obuoliuose pektino yra nemažai, ypač valgant vaisių su odele. Moliūgo atveju dalis pektino susitelkia odelėje ir sėklose, tačiau įprastai gaminant maistui naudojama minkštimo dalis vis tiek suteikia skaidulų.
Kaip juos paruošti be cukraus pertekliaus
Obuolį galima supjaustyti skiltelėmis, pabarstyti cinamonu ir trupučiu muskato bei iškepti orkaitėje arba karšto oro gruzdintuvėje. Taip išryškėja natūralus saldumas, todėl papildomo cukraus dažnai visai nereikia.
Moliūgą patogu iškepti, sutrinti į tyrę ir naudoti sriuboms. Jį taip pat galima užtepti ant skrebučio su cinamonu ir labai nedideliu kiekiu klevų sirupo. Vis dėlto sirupas išlieka pridėtu cukrumi, todėl jo geriau naudoti saikingai.
Dar keli paprasti deriniai:
- smulkintas obuolys salotose;
- moliūgų tyrė su graikišku jogurtu ir cinamonu;
- obuolys arba moliūgas kokteilyje;
- keptas moliūgas kaip sriubos pagrindas.
Į kokteilį dedant obuolį reikėtų išimti sėklalizdį, o prieš plakant moliūgą pašalinti sėklas. Jei jautriai reaguojate į didesnį skaidulų kiekį, jų porcijas didinkite palaipsniui ir nepamirškite gerti pakankamai vandens.
Kurį pasirinkimą rinktis dažniau?
Jei svarbiausias tikslas yra mažesnis cukraus kiekis, pirmenybę dažniau galima teikti nesaldintam moliūgui. Jei norisi patogaus užkandžio su skaidulomis, visas obuolys taip pat yra geras pasirinkimas.
Obuoliai ir moliūgas gali papildyti vienas kitą, tačiau jų nereikėtų paversti saldžiais desertais su dideliu kiekiu cukraus. Paprastas paruošimas, saikinga porcija ir kuo mažiau saldžių priedų padeda išsaugoti geriausias abiejų produktų savybes.