Dažnas iš mūsų, pajutęs silpnumą ar norėdamas pastiprinti imunitetą, skuba į vaistinę pirkti spalvingų tablečių dėžučių. Mes pamiršome pagrindinį gamtos dėsnį – viskas, ko reikia mūsų sveikatai, auga ne laboratorijose, o tiesiog po mūsų kojomis, miškuose ir pievose.
Patyrusi Sibiro žolininkė įspėja, kad cheminių preparatų vartojimas dažnai atneša daugiau bėdų nei naudos. Jos teigimu, paslėpta sintetinių vitaminų žala ilgainiui gali tapti rimtų lėtinių ligų ar net onkologinių susirgimų priežastimi, todėl būtina atsigręžti į natūralią liaudies mediciną.
Svetimas maistas mūsų negydo
Žolininkė pabrėžia paprastą taisyklę – valgyti reikia tai, kas auga tavo gyvenamojoje vietoje. Atvežtiniai vaisiai, pavyzdžiui, bananai ar ananasai, turi visai kitokią energetiką ir tiesiog netinka šiauriečio organizmui, kuris pripratęs prie kitokio klimato.
Mūsų augalai yra kur kas galingesni, nes turi išgyventi atšiaurias žiemas. Pavyzdžiui, paprasta ožkarožė vitamino C sukaupia 20 kartų daugiau nei pietuose auganti citrina.
Gamta pasirūpino, kad būtent vietiniai produktai mus gydytų ir stiprintų, o svetimi, atvežtiniai skanėstai – dažniausiai tik sekina energiją ir neduoda tikros naudos.
Kodėl tabletės yra pavojingos
Didžiausia problema, pasak liaudies medicinos atstovės, yra aklas pasitikėjimas vaistinės preparatais. Sintetinis vitaminas nėra tas pats, kas gyvas augalo lapelis ar uoga – tai chemija, nuo kurios organizmas neturi natūralios apsaugos.
Dažnai gydytojų skiriamos dozės, pavyzdžiui, vitamino C, viršija normas dešimtis kartų. Be to, kiekvienai tokiai tabletei reikėtų išgerti litrą vandens, ko niekas nedaro.
Vis garsiau kalbama apie tai, kad dirbtiniai vitaminai gali skatinti vėžinių ląstelių vystymąsi. Perdozavimas ir nuolatinis chemijos vartojimas alina organus, užuot juos gydęs. Žolininkės namuose tokių preparatų nerasite – ji griežtai draudžia juos nešti į namus.
Gamtos vaistinė: ką rinktis vietoje tablečių?
Gamta mums suteikia visus reikalingus elementus, tik reikia žinoti, kur jų ieškoti. Štai galingiausių natūralių alternatyvų sąrašas, kuris padės pamiršti vaistines:
Daržinė žliūgė (mokrica). Ši dažnai daržuose naikinama piktžolė yra tikras lobis – ji turi net 4 kartus daugiau vitaminų nei išgirtoji citrina. Žliūgė puikiai saugo skydliaukę, gydo skaudančius sąnarius ir padeda esant gastritui.
Varputis. Pavasarį jį ne veltui ėda katės ir šunys – gyvūnai jaučia, kas naudinga. Varputyje gausu silicio, kuris padeda organizmui įsisavinti ir išlaikyti kalcį. Tai geriausia apsauga nuo artrito ir artrozės – tiesiog išsivirkite varpučio šaknų nuovirą.
Spygliuočių sakai ir spygliai. Eglė, pušis ar kėnis yra tikros vitaminų bombos, ypač žiemą. Jų sakuose vitaminų randama 5–6 kartus daugiau nei citrinose. Spygliuočių nuoviras valo kraujagysles, gydo bronchus ir stiprina sąnarius.
Drebulės ir gluosnio žievė. Tai natūralus aspirinas, kurį visada verta turėti namuose. Maltos žievės milteliai ar nuoviras puikiai numuša temperatūrą peršalus ir veikia kaip stiprus, bet saugus priešuždegiminis vaistas.
Morkų lapai. Dažniausiai juos išmetame, tačiau būtent morkų lapuose slypi didžiulė gydomoji galia. Jie ypač naudingi gydant hemorojų ir stiprinant kraujagyslių sieneles.
Šaltalankių lapai. Nors visi vertina uogas, lapai yra dar vertingesni – jie turi 10 kartų daugiau vitaminų nei citrinos. Be to, lapų arbatą galima gerti net sergant kasos ligomis (kai uogos draudžiamos), ji stabdo auglių vystymąsi.
Burokėlių lapai. Tai dar viena dažnai išmetama daržovės dalis, kuri yra nepakeičiama moterų sveikatai. Burokėlių lapai padeda kovoti su miomomis ir kitais moteriškais negalavimais.
Ropė. Senovėje tai buvo pagrindinė daržovė, o dabar ją retai bevalgome. Ropė veikia kaip puikus broncholitikas (padeda plaučiams) ir gerina kepenų veiklą.
Aviečių lapai. Juose, kaip ir gluosnio žievėje, yra natūralios formos aspirino. Tai puiki priemonė nuo peršalimo, kurią reikėtų susidžiovinti žiemai vietoje cheminių miltelių nuo gripo.
Apibendrinant
Mes dažnai ignoruojame savo senelių išmintį, kuri buvo kaupiama tūkstantmečius. Tikroji medicina yra ta, kuri patikrinta laiko ir žmonių patirties, o ne ta, kuri paremta cheminiais eksperimentais.
Svarbu suprasti, kad sveikata prasideda nuo harmonijos su gamta. Neišvengiama sintetinių vitaminų žala verčia mus susimąstyti ir grįžti prie natūralių šaltinių. Pradėkite nuo paprastų dalykų – surinkite žoleles, išsikaskite varputį ar tiesiog neišmeskite morkų lapų. Jūsų organizmas už tai padėkos.