Daugeliui žliūgė – tiesiog įkyri piktžolė daržo pakraštyje. Bet žmonės, kurie susipažina su jos galia, vadina ją „lietuvišku spirulinos atitikmeniu“.
Šis smulkus, trapus augalas, vos pastebimas tarp kitų žolių, iš tikrųjų slepia labai daug.
Žliūgė (Stellaria media) naudojama liaudies medicinoje nuo senų laikų – tiek išoriškai, tiek vidiniam organizmo valymui.
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad ši žolelė turi antioksidacinių, priešuždegiminių ir net regeneruojančių savybių.
Nenuostabu, kad žliūgė vis dažniau minims tarp augalų, padedančių organizmui kovoti su uždegimais, kraujotakos problemomis, virškinimo bėdomis.
Ji puikiai veikia širdį, odą, kraują, virškinimo sistemą ir net imuninę apsaugą.
Stiprina kraują, valo limfą ir gražina odą
Žliūgė yra viena iš tų augalų, kurie tarsi nepastebimai atlieka didžiulį darbą – valo, stiprina, regeneruoja.
Joje gausu vitamino C, kuris svarbus kraujagyslių elastingumui, imuninės sistemos darbui ir bendrai organizmo būklei.
Dar vienas stiprus pranašumas – vitaminas K, kuris palaiko sveiką kraujo krešėjimą ir kartu stiprina kraujagyslių sieneles.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurių kraujagyslės trapios, linkusios plyšinėti ar sergantiems varikoze.
Be to, žliūgė puikiai veikia limfos sistemą. Žmonės, kurie ją vartoja reguliariai, pastebi sumažėjusį patinimą, lengvesnį kūno pojūtį ir pagerėjusį virškinimą.
Ne mažiau svarbus ir vitaminas E – šis antioksidantas padeda odai atsinaujinti, ramina sudirgimus, mažina smulkių raukšlių gylį.
Žliūgės arbata ar sultys dažnai naudojamos ne tik gėrimui, bet ir išoriškai – losjonams, kaukėms ar net akių kompresams.
Dar viena paslaptis – karotinas, kuris padeda išlaikyti odą švytinčią, stiprina akis ir padeda saugoti ląsteles nuo uždegimų.
Visa tai sudaro labai stiprų, natūralų ginklą tiems, kurie nori švelnaus, bet veiksmingo organizmo valymo ir atjauninimo.
Kam padeda žliūgė: ligos, kurias lengvina ar net gydo
Nors dažnai nurašoma kaip paprasta piktžolė, žliūgė liaudies medicinoje pelnė tvirtą vietą dėl savo poveikio esant labai skirtingiems negalavimams.
Tinkamai surinkta ir panaudota, ji tampa švelniu, bet stipriu pagalbininku tiek ūminėms, tiek lėtinėms ligoms.
Ypač vertinama dėl to, kad veikia visapusiškai – valo kepenis ir inkstus, gerina kraujotaką, malšina uždegimus bei ramina nervų sistemą.
Gera žinia ta, kad ją naudoti galima tiek iš vidaus (nuovirai, sultys, arbatos), tiek iš išorės (kompresai, losjonai, vonios).
Kur žliūgė dažniausiai naudojama:
- Sergant kepenų ir tulžies ligomis – skatina tulžies išsiskyrimą, valo kepenis, mažina uždegimus.
- Širdies ir kraujagyslių sistemai – mažina kraujo spaudimą, tinka sergant hemorojumi, stiprina širdies raumenį.
- Sąnarių skausmams – mažina patinimą, uždegimą, skausmą. Kompresai iš žliūgės naudojami reumato, išialgijos, artrito atvejais.
- Esant šlapimo takų uždegimams – veikia kaip natūralus diuretikas, malšina cistito simptomus.
- Odos ligoms – nuo žaizdų ir egzemos iki spuogų ar net psoriazės. Išoriškai naudojama losjonų, nuovirų ar aliejų pavidalu.
Be šių konkrečių poveikių, žliūgė padeda bendrai stiprinti organizmą po ligų, esant silpnumui, netekus svorio, praradus apetitą.
Ypač dažnai minima kaip priemonė, naudinga vyresnio amžiaus žmonėms – kai norisi palaikyti tonusą, bet organizmas jautrus stipriems preparatams.
Žliūgė nėra greito poveikio žolė – bet jos veikimas giliai subalansuotas. Ji veikia visą sistemą, neslopina simptomų, o padeda kūnui tvarkytis pačiam.
Kaip naudoti žliūgę: nuo arbatos iki aliejaus
Žliūgė – universalus augalas, kurį galima naudoti labai įvairiai. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą formą pagal poreikį. Vieniems labiausiai tinka arbata, kiti renkasi sultis ar aliejų. Štai kaip žliūgė dažniausiai naudojama:
1. Žliūgės arbata
Tai viena švelniausių, bet kartu ir saugiausių žliūgės vartojimo formų. Užplikoma džiovinta arba šviežia žolė ir geriama kaip kasdienė žolelių arbata – stiprina imunitetą, ramina virškinimo sistemą, gerina miegą.
Tinka net vaikams ar vyresnio amžiaus žmonėms.
2. Žliūgės sultys
Iš šviežių lapų ir stiebų spaudžiamos sultys – koncentruotas poveikis, naudingas esant silpnumui, širdies negalavimams ar odos problemoms.
Sultys dažniausiai maišomos su trupučiu šilto vandens ar medaus ir vartojamos prieš valgį. Rekomenduojama tik trumpais kursais.
3. Žliūgės nuoviras
Nuovirai gaminami stipresniam poveikiui – kai reikia mažinti sąnarių skausmus, šalinti skysčių perteklių ar skatinti atsikosėjimą.
Gaminamas verdant augalą kelias minutes. Gali būti vartojamas tiek viduje, tiek išoriškai – kaip vonios ar losjonai.
4. Žliūgės aliejus
Gaminamas iš šviežios žolės ir šalto spaudimo aliejaus, laikant tamsioje vietoje apie dvi savaites. Tinka randams, sausai odai, įbrėžimams ar sąnarių skausmams.
Ypač populiarus tarp tų, kurie renkasi natūralius tepalus be chemijos.
5. Žliūgės tinktūra
Tai alkoholiu užpilta susmulkinta žliūgė, laikoma kelias savaites tamsioje vietoje. Naudojama mažomis dozėmis viduje – stiprinti kraują, mažinti nervingumą, padėti esant širdies problemoms.
Taip pat tinka įtrynimams ar kompresams.
Kiekvienas būdas turi savo paskirtį. Jei žliūgę planuojate vartoti pirmą kartą – pradėkite nuo arbatos arba sultinio. O jei reikia stipresnio poveikio – verta pasidomėti tinktūros ar aliejaus gamyba.
Apibendrinimas
Puikiai pažįstama piktžolė – žliūgė – vis dažniau atrandama iš naujo. Kadaise ji buvo neatsiejama nuo sodybų vaistažolių rinkinių, o dabar vėl vertinama dėl savo švelnaus, bet plataus poveikio.
Šis augalas veikia kompleksiškai – valo kraują, stiprina imuninę sistemą, ramina nervus ir padeda susidoroti su įvairiais lėtiniais negalavimais. Toks universalumas ir prieinamumas žliūgę paverčia vienu iš naudingiausių augalų Lietuvos pievose.
Svarbu tik išmokti tinkamai ją paruošti ir naudoti pagal poreikį – nesvarbu, ar tai būtų arbata, ar aliejus. Rinkite ją atsakingai – nuo švarių vietų, žydėjimo metu. Ir tegul ši kukli žolė padeda jums pasirūpinti savijauta be papildomų išlaidų ar cheminių preparatų.
