Leidykla „Tyto alba“ išleido latvių rašytojos Noros Ikstenos knygą „Motinos pienas“. Internete netrūko ją giriantčių apžvalgų, tačiau prieš ją atsiversdama ilgai dvejojau. Vis užkliūdavo mintis, kad knyga pasakoja apie motinos nemeilę dukrai – net jei tai buvo daroma siekiant apsaugoti vaiką nuo skaudžių sovietmečio realijų.
Esu prisipažinusi, kad knygos apie žiaurumą, nesvarbu, fizinį ar psichologinį, man nėra priimtinos. Tačiau šį kartą nusprendžiau, kad verta pažvelgti giliau – galbūt ši istorija padės geriau suprasti sovietmečio palikimą ir kodėl mes vis dar jaučiame jo pasekmes?
Knyga, kuri įtraukia nuo pirmųjų puslapių
Jei dvejojate, ar skaityti „Motinos pieną“, galiu pasakyti trumpai – ši knyga verta dėmesio. Tai viena geriausių knygų, kurias skaičiau per pastaruosius metus. Ji gili, intelektuali, bet kartu labai įtraukianti.
Knyga nėra ilga, tad didelė tikimybė, kad ją perskaitysite vos per kelis vakarus. Pradėjus skaityti sunku atsitraukti, nes istorija paliečia jautrias, mums visiems artimas temas.
Nors knygoje veiksmas vyksta sovietinėje Latvijoje, daugeliui lietuvių ji pasirodys pažįstama. Aš pati užaugau klausydamasi savo senelių pasakojimų apie atimtą laisvę, priverstinius sprendimus ir išskirtas šeimas. Tokia pati situacija aprašoma ir knygoje – čia pasakojama trijų skirtingų kartų moterų istorija.
Trys moterys, trys skirtingi likimai
Pagrindinės veikėjos – trys moterys iš vienos šeimos, kurioms teko gyventi sudėtingu istoriniu laikotarpiu.
- Vyriausioji – močiutė, kuri visa širdimi rūpinasi anūke. Jos gyvenimas nelengvas, tačiau ji deda visas pastangas, kad mergaitė turėtų kuo daugiau meilės ir stabilumo.
- Vidurinioji – talentinga gydytoja, kurios laisvės troškimas baigiasi skaudžia realybe. Ji netenka karjeros, turi išsikelti į kaimą ir išgyvena sunkią depresiją.
- Jauniausioji – dukra, kuriai dar vaikystėje tenka prisiimti didžiulę atsakomybę. Ji blaškosi tarp meilės seneliams ir motinai, tarp ištikimybės šeimai ir pareigos savo šaliai.
Tai jautri, autentiška ir gilias emocijas sukelianti istorija apie moterų stiprybę, vidinius konfliktus ir bandymą išlikti sudėtingomis sąlygomis.
Sovietmečio pilkuma ir laisvės džiaugsmas
Knyga nėra lengva, jos nuotaika – tamsi, lyg tuščios sovietinių parduotuvių lentynos. Tačiau kartu ji leidžia pažvelgti į praeitį ir suprasti, kiek daug pasiekėme. Skaitant kyla keistas džiaugsmas – juk mums pavyko ištrūkti iš to laikmečio, atgauti laisvę ir patiems spręsti, kaip gyventi.
Tai knyga, kuri ne tik primena praeitį, bet ir skatina ją apmąstyti. Jei ieškote jautrios, prasmingos ir tikros istorijos, „Motinos pienas“ – puikus pasirinkimas.
Gero skaitymo! 😊
