Kai perpjauni imbierą ir vietoje įprastos gelsvos spalvos pamatai melsvą ar pilkšvą atspalvį, kyla klausimas – ar toks imbieras dar geras? Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad jis sugedęs, realybė ne visada tokia paprasta. Spalvos pokytis nebūtinai reiškia, kad imbieras pavojingas – dažnai tai tiesiog natūrali reakcija į aplinkos sąlygas, drėgmę ar laikymo vietą.
Tiesa, kai kurie žmonės sako, kad pamėlę šakniastiebiai būna iš parduotuvės, nes juose daugiau chemijos, kiti pastebi, kad net ir savi, namuose auginti imbierai, kartais įgauna tą patį atspalvį. Tad kyla logiškas klausimas – kur slypi priežastis ir kaip suprasti, ar imbieras dar tinkamas naudoti?
Kodėl imbieras pamėlynuoja ir ar tai pavojinga
Pamėlęs imbieras atrodo įtartinai, bet dažniausiai jis nėra sugedęs. Toks atspalvis atsiranda dėl natūralių procesų – kai imbieras ilgiau laikomas, kai jį veikia oras ar kai jame esantys junginiai reaguoja su tam tikromis medžiagomis.
Viena iš dažniausių priežasčių – imbiero fermentų ir aminorūgščių reakcija su rūgštimi ar metaliniais įrankiais. Tokiu atveju šaknis gali įgyti melsvą, pilkšvą ar net žalsvą atspalvį. Tačiau jei kvapas ir skonis išlieka natūralūs, toks imbieras dažniausiai vis dar tinka vartoti.
Kita vertus, jei pastebite pelėsio kvapą, gleives ar nemalonų rūgštumą, tai ženklas, kad šaknis sugedo ir jos geriau nenaudoti.
Kaip atskirti, ar imbieras dar geras:
- Spalva. Melsvas atspalvis be kvapo pokyčio – normalu. Pilkai rusva ar juoda spalva – ženklas, kad supuvęs.
- Kvapas. Šviežias imbieras turi aitrų, bet gaivų aromatą. Supuvęs – rūgštų ar pelėsinį.
- Konsistencija. Tvirtas – tinkamas. Minkštas ar drėgnas – geriau išmesti.
Kartais pamėlęs imbieras gali būti net naudingesnis
Nors daug kas išsigąsta pamėlusių imbiero gabalėlių, toks atspalvis ne visada yra blogas ženklas. Kai kuriais atvejais tai net gali reikšti, kad šaknyje sukaupėsi daugiau aktyvių junginių – būtent tų, kurie suteikia imbierui aštrumą ir sveikatinantį poveikį.
Kai imbieras šiek tiek subręsta ar laikomas vėsesnėje vietoje, jame suaktyvėja gingerolis ir šogaolis – medžiagos, turinčios priešuždegiminį ir antioksidacinį poveikį. Jos padeda mažinti uždegimus, stiprina imunitetą ir net palaiko geresnę virškinimo veiklą.
Be to, tokio imbiero skonis dažnai būna stipresnis, o poveikis juntamas greičiau – todėl kai kurie žolininkai sako, kad ne viskas, kas pamėlsta, yra blogai. Svarbiausia, kad jis būtų be kvapo pokyčių ir tvirtos struktūros.
Tad jei imbieras atrodo sveikas, bet tik kiek patamsėjęs ar pamėlęs, galite jį naudoti tiek arbatoms, tiek maistui – jo vertė nuo to nesumažėja, o kai kada net padidėja.
Kaip laikyti imbierą, kad jis nepamėlynuotų
Kad imbieras išliktų šviežias ir neprarastų spalvos, labai svarbu tinkamai jį laikyti. Ši šaknis jautri drėgmei ir temperatūros svyravimams, todėl net ir nedidelė klaida gali pakeisti jos išvaizdą ar skonį.
Geriausia imbierą laikyti sausoje, vėsioje vietoje, toliau nuo saulės spindulių. Jei planuojate sunaudoti jį per kelias dienas, pakanka laikyti popieriniame maišelyje ar maisto dėžutėje kambario temperatūroje.
Ilgesniam laikymui tinka šaldytuvas – imbierą galima suvynioti į popierinį rankšluostį ir įdėti į sandarų maišelį. Taip jis išliks šviežias iki dviejų savaičių. Jei norite išsaugoti dar ilgiau, imbierą galima užšaldyti. Tiesiog nulupkite, supjaustykite gabaliukais ir sudėkite į sandarų indą. Užšaldytas imbieras nepraranda naudingų medžiagų ir nepatamsėja, o prireikus galima naudoti tiesiai į gėrimus ar patiekalus.
Verta prisiminti – imbieras mėgsta sausą aplinką, tad jei matote, kad jis drėksta ar minkštėja, tai ženklas, kad reikia keisti laikymo vietą.
Pabaigai
Pamėlęs imbieras nebūtinai yra sugadintas – dažnai tai tik natūrali reakcija į orą, drėgmę ar laikymo sąlygas. Tokia spalva dar nereiškia, kad šaknis netinkama vartoti. Svarbiausia – įvertinti kvapą, konsistenciją ir išvaizdą.
Tinkamai laikomas imbieras išlieka maistingas, aromatingas ir naudingas sveikatai. Jis stiprina imunitetą, gerina virškinimą, mažina uždegimus ir suteikia energijos. Tad prieš išmetant pamėlusią šaknį, verta pažvelgti atidžiau – gali būti, kad ji vis dar pilna vertingų savybių.