Kopūstai – viena populiariausių daržovių mūsų virtuvėje. Jie vertinami dėl gausybės vitaminų, skaidulų ir antioksidantų, o liaudies medicinoje nuo seno buvo naudojami virškinimui gerinti, uždegimams malšinti bei imunitetui stiprinti.
Tačiau ne visada „sveikas“ reiškia, kad galima vartoti be saiko. Vis dažniau kalbama apie tai, kad per didelis šios daržovės kiekis gali neigiamai paveikti skydliaukės veiklą.
Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad būtent kopūstų žala skydliaukei pasireiškia tada, kai jie valgomi itin dažnai ir dideliais kiekiais, ypač jeigu organizmui trūksta jodo.
Tokiu atveju kopūstuose esantys junginiai gali sutrikdyti šio mineralo pasisavinimą, o kartu ir normalią hormonų gamybą.
Kodėl kopūstai laikomi sveiku maistu?
Nors ši daržovė turi ir tam tikrų minusų, pirmiausia būtina pabrėžti jos naudą. Kopūstai – tikras vitaminų šaltinis, juose gausu C ir K vitaminų, skaidulų bei antioksidantų, padedančių stiprinti imunitetą ir kovoti su uždegimais.
Kasdienėje mityboje kopūstai vertinami dėl mažo kaloringumo, todėl jie tinka norintiems palaikyti normalų kūno svorį.
Skaidulos gerina virškinimą, skatina žarnyno veiklą ir padeda išlaikyti sotumo jausmą. Antioksidantai, tokie kaip polifenoliai, prisideda prie širdies bei kraujagyslių sveikatos palaikymo.
Ne veltui kopūstai nuo seno buvo svarbi lietuviškos virtuvės dalis – tiek švieži, tiek rauginti ar troškinti. Jie padėjo ne tik praturtinti racioną, bet ir aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis žiemos metu, kai šviežių vaisių ir daržovių pasirinkimas būdavo ribotas.
Kas slepiasi kopūstuose, kad jie gali pakenkti skydliaukei?
Kopūstai priklauso kryžmažiedžių daržovių šeimai, o būtent šiai grupei būdingi junginiai – gliukozinolatai – siejami su galimu neigiamu poveikiu skydliaukės veiklai.
Kai šie junginiai skyla, susidaro vadinamieji goitrogenai, kurie gali trukdyti organizmui pasisavinti jodą.
Jodas yra esminė medžiaga, reikalinga skydliaukės hormonų gamybai. Jei jo pasisavinimas sutrinka, ilgainiui gali sulėtėti hormonų sintezė, o tai paveikia ne tik skydliaukės veiklą, bet ir bendrą organizmo energijos balansą, medžiagų apykaitą bei nuotaiką.
Tai nereiškia, kad kopūstai savaime yra pavojingi – jų žala skydliaukei dažniausiai pasireiškia tik tuomet, kai jie vartojami itin dideliais kiekiais arba kai mityboje trūksta kitų jodo turinčių produktų, tokių kaip žuvis ar jūros gėrybės.
Kada kopūstų žala skydliaukei tampa reali?
Nors kopūstai yra vertingi ir dažnai rekomenduojami sveikai mitybai, jų poveikis skydliaukei tampa problema tik tam tikrais atvejais. Didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai kopūstų ir kitų kryžmažiedžių daržovių (brokolių, briuselio kopūstų, ropių) suvartojama labai daug kiekvieną dieną, o racione trūksta jodo.
Žmonėms, kurių skydliaukės veikla jau yra sutrikusi, per didelis šių daržovių kiekis gali dar labiau apsunkinti hormonų gamybą. Ypač tai aktualu tiems, kurie serga hipotiroze arba turi polinkį į šią ligą.
Sveikam žmogui saikingas kopūstų vartojimas paprastai nekelia problemų, tačiau nuolatinis ir gausus jų valgymas be jodo šaltinių gali tapti rizikos veiksniu. Todėl kalbant apie kopūstų žalą skydliaukei, svarbiausia yra saikas ir subalansuota mityba.
Kaip saugiai vartoti kopūstus?
Nors dažnai kalbama apie tai, kad per didelis kopūstų kiekis gali turėti neigiamą įtaką skydliaukei, svarbu pabrėžti – ši daržovė tikrai nepriklauso „draudžiamų produktų“ sąrašui. Tinkamai vartojant, kopūstai išlieka vertinga ir naudinga mitybos dalis.
Terminis apdorojimas sumažina riziką
Virimas, garinimas ar troškinimas ženkliai sumažina goitrogeninių medžiagų kiekį kopūstuose. Tai reiškia, kad termiškai apdoroti kopūstai yra mažiau rizikingi skydliaukei nei visiškai žali.
Derinimas su kitais produktais
Jeigu kopūstai valgomi kartu su jodo turinčiais produktais – žuvimi, jūros dumbliais ar jūros gėrybėmis – jų poveikis skydliaukei tampa dar mažiau reikšmingas. Tokia kombinacija subalansuoja mitybą ir sumažina galimą žalą.
Saikingumas – svarbiausia taisyklė
Net ir sveikiausias produktas, vartojamas be saiko, gali pakenkti. Kopūstus rekomenduojama įtraukti į racioną kelis kartus per savaitę, bet ne kasdien dideliais kiekiais.
Ką sako gydytojai ir mitybos specialistai?
Medikai pabrėžia, kad pati daržovė nėra pavojinga – daug daugiau žalos skydliaukei padaro netinkama mitybos pusiausvyra ir jodo trūkumas.
Kopūstai gali turėti įtakos tik tuomet, jei jų vartojama itin gausiai, o racione nėra pakankamai jodo turinčių produktų.
Mitybos specialistai primena, kad kryžmažiedės daržovės, į kurias įeina kopūstai, brokoliai ir briuselio kopūstai, yra labai naudingos širdies bei kraujagyslių sistemai, padeda kovoti su uždegimais ir aprūpina organizmą skaidulomis. Todėl jų išbraukti iš mitybos tikrai nereikėtų.
Pasak gydytojų, svarbiausia – saikingas vartojimas ir įvairovė lėkštėje. Kopūstai gali likti svarbi mitybos dalis, tačiau verta nepamiršti ir žuvies, pieno produktų ar kitų jodo šaltinių.
Tokia pusiausvyra leidžia išvengti neigiamo poveikio skydliaukei ir kartu pasinaudoti visomis daržovės teikiamomis naudomis.
Išvada
Kopūstai yra ne tik tradicinė, bet ir labai vertinga daržovė, aprūpinanti organizmą vitaminais, skaidulomis ir antioksidantais. Tačiau kaip ir daugelio produktų atveju, čia galioja pagrindinė taisyklė – saikas.
Per didelis jų kiekis gali turėti įtakos jodo pasisavinimui, todėl ilgainiui pasireiškia kopūstų žala skydliaukei, ypač jeigu mityboje trūksta kitų jodo šaltinių.
Norint išsaugoti balansą, pakanka kopūstus vartoti saikingai, įvairiomis formomis – troškintus, raugintus ar virtus – ir nepamiršti įtraukti žuvies, jūros gėrybių bei kitų jodo turinčių produktų.
Tokiu būdu išnaudosite visas šios daržovės teikiamas naudas ir išvengsite galimo neigiamo poveikio sveikatai.
