Pomidorų priežiūra po lietaus – šiuo metu viena aktualiausių temų šiltnamių ir daržo augintojams.
Po intensyvių liūčių ne vienas pastebi: pomidorai ima juoduoti, skilinėti, net pradeda skleisti nemalonų kvapą. Ar dar galima kažką išgelbėti? O gal jau – viskas?
Šiame straipsnyje dalijamės tuo, ką verta patikrinti pirmiausia, kaip elgtis su pažeistais krūmais ir kas gali padėti išvengti visiško derliaus praradimo.
Kas pomidorams nutinka po liūties?
Pomidorai – gana lepus augalas, jautrus tiek drėgmės pertekliui, tiek staigiems temperatūros svyravimams.
Kai po ilgo lietaus saulė vėl pradeda intensyviai šviesti, šiltnamyje susidaro tikras „tropinis šokas“. Tada ir prasideda bėdos.
Dažniausios problemos po lietaus:
- Lapai pagelsta arba dėmėmis nusidažo nuo dugno.
- Pomidorai skilinėja, ypač jei augo sausesnėmis sąlygomis ir staiga gavo daug drėgmės.
- Atsiranda puvinys – tiek ant vaisių, tiek ties stiebo pagrindu.
- Krūmai ima vysti, nors atrodo, kad drėgmės jiems netrūksta.
Ką daryti su jau pažeistais augalais?
Svarbiausia – neuždelsti. Kuo ilgiau paliksite pūti ar sergančius vaisius krūme, tuo didesnė tikimybė, kad liga plis toliau.
Pirmieji žingsniai po liūties:
- Pašalinkite visus įtartinus vaisius – ir net tuos, kurie tik pradeda rodyti puvimo ženklus.
- Apžiūrėkite šaknų kaklelius – jei šlapia žemė dar laikosi aplink, ją galima atsargiai atkabinti, kad geriau vėdintųsi.
- Pravėdinkite šiltnamį – atidarykite duris, langus, net jei lauke nėra labai šilta.
- Lapus su rudomis dėmėmis geriau nuskinti – tai dažnai signalas apie grybines ligas.
- Jei tik įmanoma – pakelkite žemai esančius vaisius nuo žemės.
Kaip stabilizuoti situaciją – reikia veikti greitai
Po stipraus lietaus pomidorai patiria stresą – ne mažesnį nei jų augintojai. Todėl veiksmai turi būti greiti, bet apgalvoti.
Tikslas – sumažinti drėgmę ir sustiprinti augalą, o ne jį dar labiau išvarginti.
1. Nepersodinkite, net jei norisi „gelbėti“.
Perkėlimas ar purenimas gali pažeisti šaknis, kurios jau ir taip kenčia. Jei reikia, tik šiek tiek pašalinkite paviršinį dirvožemio sluoksnį ir pakeiskite jį sausesniu.
2. Nelaistykite!
Net jei atrodo, kad viršus sausas – po liūties žemėje drėgmės dar per akis. Leiskite šaknims kvėpuoti.
3. Pabarstykite pelenų arba cinamono.
Šios natūralios medžiagos padeda pristabdyti grybinių ligų plitimą – ypač jei matote pradinį pelėsio ar puvimo žymėjimą.
4. Jei įmanoma – naudokite fungicidą.
Biologinis arba lengvas natūralus purškiklis (pvz., česnako arba pieno tirpalas) gali padėti išvengti rudųjų dėmių plitimo. Tačiau svarbu nepersistengti – drėgmės jau ir taip per daug.
5. Nustokite tręšti azotu.
Dabar augalams reikia stabilumo, ne naujo augimo šuolio. Azotas gali dar labiau išbalansuoti sistemą.
Kaip išvengti tokių problemų ateityje?
Lietaus nesuvaldysime, bet jo poveikį – galime sušvelninti. Tam reikia pasirūpinti trimis dalykais: oro cirkuliacija, dirvos struktūra ir augalo atsparumu.
Tinkamas sodinimo tankumas.
Kuo mažiau augalai „dusina“ vienas kitą, tuo geresnė oro apykaita. Vasaros pradžioje pomidorus verta formuoti taip, kad centre liktų erdvės šviesai ir vėjui.
Paaukštintos lysvės arba šiltnamio grindų pakėlimas.
Jei pomidorai kenčia nuo stovinčio vandens – verta peržiūrėti pačią augimo vietą. Šiek tiek aukštesnis pagrindas padeda išvengti užmirkimo šaknų zonoje.
Mulčiavimas saikingai.
Mulčias padeda išlaikyti drėgmę, bet jei jo per daug – po lietaus jis tampa „pelėsių fabriku“. Naudokite ploną sluoksnį ir reguliariai keiskite.
Reguliari apatinės dalies priežiūra.
Apatiniai lapai, kurie liečiasi su žeme, – dažniausia ligų „transporto priemonė“. Juos būtina šalinti palaipsniui, nelaukiant problemų.
Mažiau azoto, daugiau kalio.
Kalio trąšos stiprina ląstelių sieneles, todėl vaisiai rečiau trūksta, o visas augalas – atsparesnis drėgmei.
Išvados: šansas dar yra
Net jei po lietaus pomidorai atrodo liūdnai – nereikia skubėti visko nurauti. Dalis vaisių dar gali sunokti, ypač jei pašalinsite tai, kas trukdo.
O žinodami, kaip reaguoti kitą kartą, galėsite išvengti didesnių nuostolių.
