Ilgaamžiškumo tema dažnai apauga sudėtingomis dietomis, papildais ir griežtais režimais. Tačiau 97 metų italų onkologas ir mokslininkas Silvio Garattini savo gyvenimo būdo aiškina kur kas paprasčiau. Jo požiūriu, didelę reikšmę turi du dalykai: kiek suvalgome ir kiek judame.
Jis nesivaiko taisyklės valgyti penkis kartus per dieną ir nemano, kad ilgos nevalgymo valandos savaime garantuoja geresnę sveikatą. Garattini daug daugiau dėmesio skiria porcijų dydžiui, maisto įvairovei ir reguliariam fiziniam aktyvumui.
97 metų onkologo patarimas iš esmės labai žemiškas: nepersivalgyti ir neleisti kūnui per ilgai užsisėdėti.
Ne 5 valgiai, o mažiau maisto vienu metu
Garattini nuomone, valgymų skaičiaus nereikėtų paversti pagrindine mitybos taisykle. Galima valgyti tris, keturis ar kitaip paskirstytus valgymus, tačiau daug daugiau reikšmės turi bendras per dieną suvalgomo maisto kiekis.
Jo paties principas paprastas: nuo stalo geriau pakilti dar jaučiant labai lengvą alkį, o ne tada, kai po valgio sunku pajudėti.
Tai nereiškia badavimo. Mintis kita. Porcija neturėtų būti tokia didelė, kad kiekvienas valgymas baigtųsi persivalgymu.
Mokslininkas taip pat remiasi tyrimais, kuriuose mažesnis kalorijų kiekis siejamas su ilgesne gyvenimo trukme. Tačiau iš to jis nedaro išvados, kad kiekvienam reikia staiga smarkiai sumažinti maistą ar pradėti ilgus pasninkus.
Jo dienoje yra ir penki kilometrai pėsčiomis
Vien mityba Garattini neapsiriboja. Net sulaukęs 97 metų jis stengiasi kasdien nueiti apie penkis kilometrus.
Eiti jis rekomenduoja ne visiškai lėtai, o tokiu tempu, kad kūnas gautų šiokį tokį krūvį. Reguliarus ėjimas palaiko ištvermę, širdies darbą ir leidžia išlikti fiziškai aktyviam net tada, kai intensyvios treniruotės nebetraukia.
Per savaitę sveikatai naudinga sukaupti maždaug 150 iki 300 minučių fizinio aktyvumo. Tai nebūtinai turi būti sporto salė ar sunkios treniruotės. Greitesnis pasivaikščiojimas taip pat skaičiuojasi.
Garattini požiūris čia irgi saikingas. Dvigubai daugiau treniruočių nebūtinai reiškia dvigubai daugiau naudos. Kur kas vertingiau judėti nuolat, nei vieną dieną persitempti ir po to savaitę nieko nedaryti.
Valgyti įvairiai jam svarbiau už madingą dietą
Mokslininkas nesiūlo išbraukti vienos konkrečios produktų grupės ir nerekomenduoja gyventi pagal labai siaurą meniu. Jo mitybos principas paremtas įvairove.
Kuo maistas įvairesnis, tuo lengviau gauti skirtingų vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų ir kitų organizmui reikalingų medžiagų.
Garattini atkreipia dėmesį ir į dar vieną priežastį nekartoti tų pačių produktų kiekvieną dieną. Maiste gali pasitaikyti įvairių nepageidaujamų medžiagų, todėl nuolat valgant labai siaurą produktų ratą jų poveikis gali kartotis. Įvairovė šią riziką padeda išskaidyti.
Jo požiūrį galima sutraukti į kelis gana paprastus kasdienius įpročius:
- rinktis mažesnes porcijas ir nevalgyti iki visiško persisotinimo
- maistą keisti, o ne kasdien kartoti tuos pačius produktus
- judėti beveik kiekvieną dieną
- daugiau vaikščioti ir palaikyti bent vidutinį fizinį aktyvumą
- neieškoti vienos dietos ar vieno produkto, kuris išspręstų viską
- sveikata pradėti rūpintis dar tada, kai rimtų problemų nėra
O kaip protarpinis badavimas?
Ilgesnės pertraukos tarp valgymų dabar populiarios, tačiau Garattini į protarpinį badavimą žiūri ramiai.
Jo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ilgas nevalgymo langas visada bus geresnis už kitą valgymo režimą, jei per visą dieną vis tiek suvartojamas panašus maisto kiekis.
Vadinasi, žmogus gali nevalgyti dalį dienos, bet per likusias valandas suvalgyti labai dideles porcijas. Tokiu atveju vien valgymo laikas problemos neišsprendžia.
Todėl jo dėmesys vėl grįžta prie kiekio. Mažesnės porcijos ir saikas jam atrodo prasmingesni už sudėtingą laikrodžio sekimą.
Ilgaamžiškumas prasideda gerokai anksčiau nei senatvė
Garattini primena, kad nemaža dalis ligų, su kuriomis susiduriama vyresniame amžiuje, pradeda formuotis daug anksčiau. Tam įtakos turi rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, antsvoris, nuolatinis persivalgymas ir kiti ilgai kartojami įpročiai.
Tai galioja ir daliai vėžio formų. Ne visų ligų galima išvengti, tačiau kai kuriuos rizikos veiksnius galima sumažinti.
Dėl to prevencija jam nėra tai, ką pradedame tik gavę blogus tyrimų rezultatus. Ji prasideda nuo paprastų sprendimų, kurie kartojami metų metus.
97 metų onkologo patarimas nėra dieta su sudėtingu meniu ar draudimų sąrašu. Jis siūlo valgyti įvairiai, neperkrauti lėkštės, reguliariai vaikščioti ir nepaversti penkių valgymų per dieną privaloma taisykle. Ilgainiui tokie paprasti įpročiai gali būti kur kas reikšmingesni už trumpalaikes mitybos madas.