Kai kurie daržininkai kas rytą ar vakarą eina su laistytuvu į šiltnamį – tarsi tai būtų šventa pareiga. Atrodo, kuo dažniau laistai, tuo geriau. Tačiau agurkų ir pomidorų laistymas kasdien dažnai duoda priešingą efektą.
Per dažnas drėkinimas sukelia stresą šaknims. Jos nustoja ieškoti vandens giliau, tampa paviršinės ir silpnos. Karštesnėmis dienomis tokie augalai greitai vysta, nes nėra pasiruošę trumpalaikei sausrai.
Be to, nuolat drėgna žemė skatina grybelių dauginimąsi ir šaknų puvinį. Tai viena dažniausių problemų šiltnamiuose, kai atrodo, jog daržovės gausiai laistomos – bet vis tiek lėtai auga ar net pradeda nykti.
Kodėl negalima kasdien laistyti agurkų ir pomidorų?
Agurkai ir pomidorai mėgsta drėgmę, bet tai dar nereiškia, kad juos reikia maudyti vandenyje kasdien. Gamtoje nelyja reguliariai – augalų šaknys prisitaikiusios ieškoti vandens giliau.
Per dažnas laistymas daro meškos paslaugą. Augalų šaknys pripranta prie nuolatinės drėgmės, nebesiplečia į gilesnius dirvožemio sluoksnius, tampa silpnesnės ir jautresnės net trumpam sausros laikotarpiui.
Agurkų ir pomidorų laistymas turi remtis ne grafiku, o stebėjimu – svarbu įvertinti, ar dirva tik paviršiuje išdžiūvusi, ar iš tikrųjų reikia drėgmės. Kartais būtent „retesnis, bet gausesnis“ laistymas duoda geriausią rezultatą.
Kas nutinka, kai laistote per dažnai?
Per dažnas agurkų ir pomidorų laistymas gali pakenkti net labiau nei sausringas laikotarpis. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuolat drėgna žemė – tai gerai, realybė šiltnamyje dažnai būna visai kitokia.
Štai kas gali nutikti agurkams ir pomidorams, jei laistysite per dažnai:
- Šaknys pradeda pūti – nuo nuolatinės drėgmės išsivysto puviniai, augalas pradeda gelsti, skursti, o galų gale visai nunyksta.
- Išplitusios grybelinės ligos – ypač agurkams pavojingas miltligės protrūkis, o pomidorams – pajuoduojantys stiebai ir lapai.
- Silpnos šaknys – užuot augusios gilyn, jos lieka paviršiuje ir tampa jautrios karščiui bei maisto medžiagų trūkumui.
- Prastesnis derlius – vaisiai būna vandeningi, be skonio, augalas dažnai nespėja subrandinti visų žiedų.
- Šiltnamyje kaupiasi pelėsis – ne tik ant augalų, bet ir ant paviršių, tai kenkia ir mikroklimatui, ir visai ekosistemai.
Šios klaidos dažniau pastebimos tarp pradedančių daržininkų – bet net ir patyrusiems verta karts nuo karto pergalvoti, ar tikrai laisto ne iš įpročio, o pagal poreikį.
Veiksmingiausia laistymo taktika
Užuot laistę paviršutiniškai ir dažnai, daržininkai pastebi – daug naudingiau palaistyti rečiau, bet gausiau. Tokiu būdu vanduo pasiekia gilesnius dirvožemio sluoksnius, o šaknys išmoksta jų ieškoti. Tai augalą stiprina ir padaro atsparesnį net ir karštesnėmis dienomis.
Laistymo dažnumą verta derinti prie oro sąlygų. Vėsesnėmis ar debesuotomis dienomis pakanka kartą per 2–3 dienas. Karštyje – galbūt dažniau, bet vis tiek būtina stebėti žemės drėgmę giliau, ne tik paviršiuje.
Svarbu ir kada laistyti. Rytas – geriausias metas, kai saulė dar švelni, o augalai turi visą dieną susitvarkyti su drėgme.
Vakarinis laistymas dažniau skatina ligas – drėgmė lieka per naktį, ir tai tampa puikia terpe pelėsiui ar grybeliui.
Ką daryti, jei jau pripratinote prie dažno laistymo?
Kartais daržininkai įsisuka į įprotį – kiekvieną rytą ar vakarą užsukti į šiltnamį su laistytuvu tampa beveik ritualu. Tačiau jei pastebite, kad augalai neklesti arba net atrodo lyg perlaistyti, verta keisti taktiką.
Staiga nutraukti laistymo režimo taip pat nereikėtų. Jei augalai ilgą laiką gavo vandens kasdien, jų šaknys tikėtina yra paviršinės ir jautrios. Pereinamuoju laikotarpiu reikėtų:
- Palaistyti rečiau, bet kur kas gausiau, kad drėgmė pasiektų gilesnius sluoksnius;
- Tarp laistymų patikrinti dirvą – įkiškite pirštą ar pagaliuką: jei drėgna bent 5 cm gylyje, palaukite dar dieną ar dvi;
- Mulčiuoti dirvą – tai padeda išlaikyti drėgmę ir leidžia rečiau laistyti.
Pamažu augalai ims stiprėti, jų šaknys leisis gilyn, ir po kurio laiko pastebėsite, kad jie ištveria karštį geriau, o derlius būna gausesnis ir kokybiškesnis.
Atkreipkite dėmesį į ženklus – augalai praneša, kada nori vandens
Laistyti verta ne tada, kai jums patogu, o kai augalai to iš tikrųjų prašo. Patyrę daržininkai pastebi, kad tiek agurkai, tiek pomidorai patys signalizuoja apie drėgmės trūkumą – lapai tampa kiek suglebę, dirva atrodo sausa ne tik paviršiuje, bet ir giliau.
Svarbu nepainioti laikino lapų nuleidimo karštą dieną su tikru vandens trūkumu. Karštyje augalai natūraliai sumažina garavimą ir šiek tiek suglebsta – tačiau tai nereiškia, kad juos reikia iš karto laistyti. Jei vakare lapai atsigauna – vadinasi, vandens dar netrūksta.
Taip pat verta stebėti augimo tempą. Jei pomidorų žiedai krenta, o vaisiai nesiformuoja – problema gali būti ne tik drėgmės trūkumas, bet ir jos perteklius.
Panašiai ir su agurkais – jei jie greitai gelsta, o lapai pradeda dėmėtis, vertėtų peržvelgti laistymo įpročius.
Išvada
Pernelyg dažnas agurkų ir pomidorų laistymas dažnai pakiša koją net ir patyrusiems daržininkams. Nors atrodo, kad daugiau vandens – daugiau derliaus, realybėje tai gali lemti pūvančias šaknis, ligas ir prastą augimą.
Laistyti verta ne pagal grafiką, o pagal poreikį – retai, bet gausiai, stebint dirvos drėgmę ir augalų būklę. Tokia taktika padeda išauginti sveikus, atsparius augalus ir gausesnį derlių.
