Vos tik pradeda dygti pirmosios pupelės ar svogūnų laiškai, kai kuriems daržininkams prasideda ne kenkėjų, o… varnų sezonas.
Šios protingos, gudrios ir labai įžvalgios paukštės sugeba ne tik nuraškyti žemuoges ar nukapoti kopūstų lapus – jos išrauna daigus, rausia žemę, kapsto plėveles, o kartais net palieka rimtus nuostolius, kuriems jokie smulkūs vabzdžiai neprilygsta.
Keisčiausia tai, kad vieniems žmonėms varnos kelia galvos skausmą, o kitiems – net padeda išrinkti grambuolius ar vaikštinėja darže „kaip šeimos narės“.
Skirtumas? Požiūris. Ir tam tikri, ne visada akivaizdūs, veiksmai, kuriuos vieni taiko iš instinkto, o kiti – iš smalsumo ir kantrybės.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apsaugoti daržą nuo varnų, bet tuo pačiu – kaip neperžengti ribos, už kurios paukščiai ima keršyti. Taip, jos tai sugeba.
Kodėl varnos išrauna pupeles, svogūnus ir net kopūstus?
Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip tyčinė žala, varnos dažnai tiesiog ieško maisto po žeme.
Jas vilioja grambuolių lervos, sliekai ar net ką tik išbrinkusios sėklos – viskas, kas minkšta, kvapnu ir judru.
Išbrinkusios pupelės ar daigeliai primena jų natūralų grobį, todėl paukštis bando juos išrauti ar kapoti.
Kai daigai dar vos kyšo iš žemės – varnai tai tarsi signalas: „čia kažkas slepiasi“.
O jeigu daržininkas tręšia dirvą organinėmis medžiagomis, kurios skleidžia kvapą – tikimybė sulaukti nepageidaujamų svečių išauga dar labiau.
Ar varnos tikrai kerštingos?
Daugelis daržininkų, net ir skeptiškų, pastebi vieną keistą dėsningumą – kuo labiau jas vaiko, šaukia, moja rankomis ar naudoja agresyvius baidymo būdus, tuo labiau jos įsimena vietą.
Tai ne mitas – varnos turi gerą atmintį ir geba atpažinti veidus bei elgesį.
Jei buvo skriaustos, jos gali sugrįžti ne vienos, o su visa pulko parama. Tada niokojimas įgauna itin didelį pagreitį – raunami net tie augalai, kurie anksčiau nedomino.
Todėl šių paukščių atveju agresija dažnai duoda priešingą efektą – ne atbaido, o įaudrina.
O tai reiškia tik viena – su jomis reikia žaisti šiek tiek gudriau.
Kas pritraukia varnas – kartais net nesąmoningai?
Varnos ypač mėgsta stebėti, kur žmogus kažką veikia – kasa, sėja, tręšia. Taip jos identifikuoja vietą, kurioje gali būti naudingo maisto.
Neretai pritraukia ne tik pats daržas, bet ir atviros komposto krūvos, neišmestos atliekos, palikti kibirai ar dėžės su grūdais, duona, maisto likučiais.
Kartais net balkone paliktas dubenėlis šunų ėdalo tampa signalu visam pulkui.
Varnos greitai susiorientuoja, kur galima maitintis be konkurencijos, ir į tą vietą žiūri kaip į „saugią zoną“.
O jeigu jos sulaukia dėmesio – gražaus tono, kalbinimo, gal net pasiūlomo kąsnelio – jos tą prisimena.
Būtent tokios „sutarimo“ situacijos dažnai virsta taikia kaimynyste, kur varna vaikšto darže, bet nieko nepaliečia.
Kas iš tikrųjų veikia – tikra patirtis iš daržų
Daržininkų praktika rodo, kad efektyviausios priemonės yra ne agresyvios, o sukeliančios diskomfortą arba painiavą.
Varnos vengia ne pavojaus, o netikėtumo. Todėl geriausiai veikia:
- Mėlyni šiukšlių maišai ar juostelės – prikabinti prie kuoliukų, šakų, jie plazda ir blaško paukščių dėmesį.
- Tinkleliai ar agroplėvelė – kol augalai maži, tai pati saugiausia fizinė apsauga.
- Dirbtinių paukščių (pvz., vanagų) muliažai – veikia kelias dienas, kol paukščiai nesupranta, kad jie nejudantys.
Geriausi rezultatai pasiekiami keičiant vietą, kampą ar net metodą kas kelias dienas – varna nėra kvaila, bet ji nenori švaistyti laiko pavojingoje teritorijoje.
Draugiškas tonas – skamba keistai, bet veikia
Nors tai prieštarauja įprastam „baidyti, vaikyti“ požiūriui, kai kurie daržininkai pastebi: kalbinamos, nebaidomos varnos po kurio laiko liaujasi kenkti.
Tarsi supranta, kad jų teritorijoje nėra grėsmės, bet ir jokios naudos – todėl traukiasi į kitą vietą.
Tokiu atveju kartais net galima pastebėti, kaip varna įsidrąsina – ji vaikšto po sklypą, ieško vabzdžių ar lervų, bet neliečia sėjinukų.
Tai ne taisyklė, bet pavyzdys, kaip ramus kontaktas gali suformuoti taikią koegzistenciją.
Svarbiausia – daržas be maisto atrakcijų
Norint sužinoti, kaip apsaugoti daržą nuo varnų – nepalikite jokios papildomos motyvacijos.
Uždenkite kompostą ar maisto likučius, nepalikite atvirų grūdų, batonų ar šunų ėdalo, nesudarykite vietų, kur galima šeimininkauti be pastangų.
Kai varna nesulaukia apdovanojimo – nei fizinio, nei dėmesio prasme – ji greitai palieka teritoriją. Daržas tampa tiesiog daržu, o ne jos asmeniniu tyrinėjimų objektu.
