Kiekvienas sodininkas svajoja apie gausų ir saldų derlių savo kieme. Tačiau labai dažnai pasitaiko, kad medis sparčiai auga, žaliuoja, bet derliaus nėra.
Jei jūsų kruopščiai prižiūrima kriaušė neveda vaisių, greičiausiai susiduriate su netinkamo formavimo pasekmėmis pavasarinio genėjimo metu.
Genetinė medžio ypatybė, kurią būtina suprasti
Kriaušių augimo fiziologija iš esmės skiriasi nuo obelų. Pagrindinė šios populiarios sodo kultūros problema yra natūralus polinkis stiebtis vertikaliai.
Be laiku atlikto žmogaus įsikišimo šis medis labai greitai virsta aukšta tuopa. Tokiu atveju visas derlius susikoncentruoja tik pačioje viršūnėje.
Apatinės vainiko šakos negauna pakankamai saulės šviesos, todėl lieka visiškai plikos, silpnos ir galiausiai nudžiūsta neduodamos jokios naudos.
Didžiausios klaidos, paliekančios be derliaus
Viena grubiausių klaidų yra aštrių šakų kampų ignoravimas. Šakos, atsišakojančios nuo kamieno mažesniu nei 45 laipsnių kampu, neturi tvirto ryšio.
Kita populiari klaida yra visų viršūnių trumpinimas viename aukštyje. Medis iškart pradeda auginti vertikalius vilkūglius ir sukuria tankų šepetį.
Konkuruojančių viršūnių palikimas taip pat stipriai sekina medį. Kai kelios šakos kovoja dėl lyderystės, augalas visą energiją skiria tik medienai.
Per drastiškas genėjimas vienu metu sukelia didžiulį stresą. Nupjovus per daug šakų, medis vietoje žiedų formavimo pradės masiškai atželti lapais.
Ką daryti, kad medis pradėtų megzti derlių?
Svarbu žinoti, kad žiediniai pumpurai formuojasi tik tada, kai šakos yra horizontalioje padėtyje. Vertikalūs ūgliai skirti tik lapų ir medienos augimui.
Vienas efektyviausių formavimo metodų yra priverstinis jaunų šakelių atlenkimas. Tai daroma naudojant paprastas virves arba specialius svarmenis.
Nulenkus šakas horizontaliai, labai smarkiai sulėtėja jų augimas į ilgį. Medis gauna natūralų signalą ir pradeda aktyviai formuoti vaisinius pumpurus.
Taisyklinga vainiko hierarchija ir pjūvių technika
Teisingai suformuotas medis privalo turėti aiškią hierarchiją. Centrinis laidininkas visada turi būti aukštesnis ir gerokai stipresnis už šonines šakas.
Apatinis šakų vainiko ardas turi būti pats plačiausias. Jei viršutinės šakos praauga apatines, jos meta didelį šešėlį, todėl pumpurai apačioje apmiršta.
Šalinant šaką visiškai, pjūvis daromas tiksliai ties žiediniu žievės antplūdžiu. Palikti kelmukų negalima, nes jie greitai pradeda pūti ir traukia ligas.
Trumpinant ūglį, pjūvis visada daromas virš į išorę žiūrinčio pumpuro. Pjaunama 45 laipsnių kampu, nepaliekant per didelio atstumo virš pačios viršūnės.
Būtiniausi pavasario darbai kriaušių sode
Norint užtikrinti stabilią ir sveiką medžio raidą, pavasarį būtina atlikti kelis esminius žingsnius. Šis trumpas sąrašas padės nieko nepamiršti:
- Sanitarinis valymas: Pirmiausia pašalinkite visas per žiemą nušalusias, nulūžusias ar ligotas šakas, kurios be reikalo eikvoja medžio energiją.
- Vilkūglių šalinimas: Išpjaukite stačiai į viršų augančius, derliaus neduodančius ūglius, kad jie neužtamsintų pagrindinio vainiko ir pumpurų.
- Lajos retinimas: Pašalinkite į vainiko vidų augančias arba viena į kitą besitrinančias šakas, taip užtikrindami gerą oro cirkuliaciją ir šviesą.
- Žaizdų gydymas: Visus didesnius nei dviejų centimetrų skersmens pjūvius būtinai atidžiai užtepkite sodo tepalu arba specialia gydomąja pasta.
- Pavasarinis tręšimas: Po genėjimo palepinkite vaismedžius azoto turinčiomis trąšomis, kurios padės augalui greičiau atsigauti ir užgydyti žaizdas.
Įrankių higiena – nematomas sėkmės faktorius
Pavasarinis genėjimas atliekamas anksti, kovo mėnesį. Svarbu visus darbus baigti iki intensyvaus sulčių tekėjimo pradžios, kol dar neprasprogę pumpurai.
Visi jūsų naudojami įrankiai privalo būti idealiai aštrūs ir švarūs. Atšipęs sekatorius plėšo žievę, palikdamas nelygius kraštus, kurie sunkiai gyja.
Po kiekvieno apkarpyto medžio įrankius būtina kruopščiai dezinfekuoti. Taip apsaugosite savo sodą nuo greito pavojingų grybelinių ligų išplitimo.