Daugelis žmonių, nešiojančių dantų protezus, laikui bėgant pripranta prie nedidelių nepatogumų ar dantenų jautrumo, nurašydami tai amžiui ar nusidėvėjimui.
Tačiau onkologai įspėja: jei ilgą laiką puikiai tikę protezai staiga tapo nepatogūs, pradėjo spausti ar nebesilaiko savo vietoje, tai gali būti ne mechaninė problema, o rimtas organizmo pagalbos šauksmas.
Žandikaulio tinimas ir burnos vėžys dažnai prasideda būtent nuo tokių subtilių pokyčių, kuriuos lengva supainioti su paprastu dantenų uždegimu.
Burnos ertmės vėžys yra klastinga liga, kurios sėkmingas gydymas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip anksti pastebėsite pirmuosius pakitimus audiniuose.
Kodėl protezai tampa priešu?
Dantų protezai gaminami individualiai, pagal tikslią žandikaulio ir dantenų formą. Bet koks audinių tūrio padidėjimas ar formos pakitimas iš karto sutrikdo šią pusiausvyrą.
Žandikaulio audinių pokyčiai
Pagrindinė priežastis, kodėl protezai tampa nepatogūs, yra po jais atsirandantis tinimas ar sukietėjimas.
Augantis navikas gali išstumti audinius, pakeisti dantenų kontūrą ar net paties žandikaulio kaulo struktūrą.
Žandikaulio tinimas ir burnos vėžys yra glaudžiai susiję, nes onkologiniai procesai dažnai sukelia lėtinį uždegimą ir skysčių kaupimąsi aplinkiniuose audiniuose.
Jei jaučiate, kad protezas spaudžia konkrečią vietą, o po juo pastebite opelę, kuri negyja ilgiau nei dvi savaites, delsti negalima – tai klasikiniai simptomai, reikalaujantys specialisto apžiūros.
Ką sako Pasaulio sveikatos organizacija?
Burnos sveikata yra neatsiejama bendros organizmo gerovės dalis, tačiau ji dažnai lieka nuošalyje.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) duomenimis, burnos vėžys (apimantis lūpų, dantenų, liežuvio ir burnos dugno navikus) yra viena labiausiai paplitusių vėžio formų pasaulyje, ypač tarp vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių.
Pagal pateiktą informaciją, ankstyva diagnostika yra kritinis veiksnys, nes dauguma burnos vėžio atvejų pastebimi per vėlai, kai liga jau būna išplitusi.
Pagrindiniai rizikos veiksniai išlieka tabako vartojimas, nesaikingas alkoholio vartojimas ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV), tačiau lėtinis dantenų dirginimas dėl blogai tinkančių protezų taip pat gali prisidėti prie audinių pažaidos.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kiti pavojaus signalai burnos ertmėje
Be nepatogių protezų ir tinimo, yra dar keli simptomai, kuriuos onkologai rekomenduoja stebėti kasdienės higienos metu:
- Negyjančios opos: Bet kokia žaizdelė ar opelė burnoje, kuri neužsitraukia per 14 dienų.
- Spalvos pakitimai: Baltos (leukoplakija) arba raudonos (eritroplakija) dėmės ant dantenų, liežuvio ar vidinės skruostų pusės.
- Nepaaiškinamas kraujavimas: Jei dantenos pradėjo kraujuoti be akivaizdos priežasties (ne tik valant dantis).
- Sunkumas ryjant: Jausmas, tarsi gerklėje būtų kamštis, arba skausmas kramtant bei judinant liežuvį.
- Tirpimas: Jutimo praradimas tam tikrose burnos vietose ar lūpų srityje.
Prevencija ir ankstyva patikra
Geriausias būdas apsisaugoti nuo sunkių pasekmių – reguliari profilaktika. Jei nešiojate protezus, bent kartą per pusmetį lankykitės pas gydytoją odontologą, kuris ne tik patikrins protezų būklę, bet ir įvertins minkštųjų audinių sveikatą.
Žandikaulio tinimas ir burnos vėžys ankstyvosiose stadijose gali būti neskausmingi, todėl vizuali apžiūra yra vienintelis būdas pastebėti blogybę laiku.
Onkologai pabrėžia: nebandykite patys pataisyti protezų jų dildydami ar naudodami papildomus klijus skausmui malšinti. Tai tik užmaskuoja simptomus, kol liga progresuoja.
Taip pat skaitykite:
Išvada: jūsų burna – sveikatos veidrodis
Mūsų kūnas siunčia signalus pačiais įvairiausiais būdais, o dantų protezų nepatogumas yra vienas iš jų. Nenuvertinkite šio pojūčio kaip paprasto mechaninio gedimo.
Atsakingas požiūris į burnos higieną, žalingų įpročių atsisakymas ir operatyvi reakcija į bet kokį žandikaulio ar dantenų pakitimą gali išgelbėti jūsų gyvybę.
Atminkite, kad geriau dešimt kartų apsilankyti pas gydytoją be priežasties, nei vieną kartą pavėluoti, kai kalbame apie onkologines ligas.
Jūsų šypsena ir sveikata yra jūsų pačių rankose – būkite budrūs ir klausykitės savo kūno siunčiamų ženklų.
Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija (WHO)