Vandens kokybė šiandien yra viena jautriausių temų. Mes perkame brangius filtrus, nešamės vandenį iš šaltinių ar plastikiniais buteliais teršiame gamtą, bijodami nematomų teršalų iš čiaupo.
Tačiau naujausi mokslo atradimai rodo, kad sprendimas gali būti kur kas paprastesnis ir jau garuoti jūsų puodelyje.
Šiaurės Vakarų universiteto (JAV) mokslininkai nustatė, kad paprasta arbata atlieka ne tik gėrimo, bet ir natūralaus filtro funkciją. Pasirodo, arbata nuo sunkiųjų metalų veikia kaip kempinė, sugerianti tai, ko mūsų organizmui visai nereikia.
Kodėl sunkieji metalai yra tokie pavojingi
Skaitydami apie „šviną“ ar „kadmį“, daugelis galvoja apie gamyklas, tačiau šios medžiagos į mūsų puodelius dažniausiai patenka per pasenusius vamzdynus.
Sunkieji metalai yra klastingi, nes organizmas nežino, kaip juos pašalinti, todėl jie dešimtmečius kaupiasi kauluose, inkstuose ir smegenyse.
Pažeidžia nervų sistemą. Net ir nedideli švino kiekiai laikui bėgant gali sukelti lėtinį nuovargį, dirglumą ir koncentracijos trūkumą, o vyresniame amžiuje didina riziką susirgti atminties ligomis.
Kenkia inkstų veiklai. Inkstai veikia kaip kūno filtrai, o sunkieji metalai juos tiesiog „užkemša“, skatindami lėtinį uždegimą ir akmenų susidarymą.
Silpnina kaulus. Pavyzdžiui, švinas organizme dažnai „supainiojamas“ su kalciu, todėl jis kaupiasi kauliniame audinyje, darydamas jį trapesnį.
Triukdo hormonų pusiausvyrą. Tokie metalai kaip kadmis gali imituoti hormonus ir sutrikdyti skydliaukės bei kitų liaukų veiklą, o tai tiesiogiai veikia medžiagų apykaitą ir nuotaiką.
Paprastas lapelis nugali šviną
Tyrimo metu mokslininkai į vandenį, kuriame buvo toksiškas kiekis sunkiųjų metalų (švino, vario, kadmio), pamerkė arbatos maišelius. Rezultatai nustebino: vienas puodelis arbatos, plikomas 3–5 minutes, iš vandens pašalino apie 15 proc. švino.
Tai vyksta dėl biocheminių procesų – arbatos lapeliai ir pats maišelis veikia kaip absorbentas, kuris „sugaudo“ metalų daleles ir neleidžia joms patekti į jūsų organizmą geriant skystį.
Nors 15 proc. gali atrodyti nedaug, ilgainiui tai sudaro reikšmingą skirtumą, ypač žinant, kad sunkieji metalai linkę kauptis kūne.
Kuri arbata galingiausia?
Mokslininkai išbandė šešias rūšis: juodąją, žaliąją, baltąją, oolong, ramunėlių ir raibosios (rooibos) arbatą. Nors visos jos turėjo valomąjį poveikį, lyderė buvo aiški.
Juodoji arbata pasirodė esanti efektyviausia. Dėl specifinio apdorojimo proceso jos lapeliai yra porėtesni ir turi didesnį paviršiaus plotą, todėl geriau „surenka“ teršalus.
Tačiau ne mažiau svarbus ir pats maišelis. Tyrimas parodė, kad geriausiai metalus filtruoja celiulioziniai arba popieriniai maišeliai. Tuo tarpu sintetiniai nailoniniai ar plastikiniai tinkleliai šios funkcijos beveik neatlieka (be to, jie patys gali išskirti mikroplastiką).
Kuo ilgiau, tuo švariau
Jei esate iš tų, kurie maišelį puodelyje palaiko vos pusę minutės, daug naudos negausite. Tyrimo autorius Benjaminas Schindelis pabrėžia, kad laikas yra esminis faktorius.
3–5 minutės. Tai minimalus laikas, per kurį arbata nuo sunkiųjų metalų spėja suveikti ir išvalyti vandenį.
Šalta arbata (Cold brew). Jei arbatą vandenyje laikysite per naktį, ji gali pašalinti didžiąją dalį ar net beveik visus sunkiuosius metalus.
Pasyvi apsauga jūsų sveikatai
Žinoma, mokslininkai nesiūlo atsisakyti vandens filtrų ir naudoti tik arbatą. Tačiau šis atradimas yra puiki žinia tiems, kurie arbatą geria kasdien.
Tai reiškia, kad kiekvienas puodelis veikia kaip pasyvi apsauga. Laikui bėgant, šis įprotis gali padėti sumažinti riziką susirgti ligomis, susijusiomis su toksinų kaupimusi organizme. Tad kitą kartą, kai plikysite arbatą, neskubėkite ištraukti maišelio – leiskite jam atlikti savo darbą.
Šaltinis – theguardian.com