Kasdienis maisto gaminimas neįsivaizduojamas be svogūno kvapo ir skonio, tačiau dažniausiai pirkinių krepšelyje atsiduria įprasti geltonieji svogūnai. Mes pripratome juos laikyti baziniu ingredientu, suteikiančiu patiekalams sodrumo, tačiau retai susimąstome apie jų biologinę vertę.
Visgi medicinos pasaulyje pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie tai, kad ne visos svogūnų rūšys yra lygiavertės. Onkologai ir mitybos terapijos specialistai ragina atkreipti dėmesį į raudonąsias veisles, kurios savo chemine sudėtimi gerokai lenkia savo šviesiuosius giminaičius.
Raudonojo svogūno paslaptis: pigmentų galia
Raudonieji svogūnai savo intensyvią spalvą įgauna dėl specifinių flavonoidų grupės – antocianinų.
Šios medžiagos yra itin stiprūs antioksidantai, kurių geltonuosiuose ar baltuosiuose svogūnuose praktiškai nėra.
Būtent dėl šių junginių raudonoji veislė laikoma penkis kartus vertingesne prevencinei medicinai, ypač siekiant apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
Antocianinų poveikis ląstelėms
Antocianinai organizme atlieka kritiškai svarbią apsauginę funkciją: jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia DNR struktūras ir skatina vėžinių ląstelių vystymąsi.
Šie pigmentai ne tik suteikia daržovei estetinį patrauklumą, bet ir tiesiogiai dalyvauja organizmo detoksikacijos procesuose.
Jie padeda stiprinti kraujagyslių sieneles ir mažina lėtinį sisteminį uždegimą, kuris laikomas daugelio onkologinių susirgimų ir širdies ligų pradininku.
Kvercetinas – natūralus priešvėžinis skydas
Kitas komponentas, darantis šią daržovę ypatingą, yra kvercetinas. Nors jo galima rasti visose svogūnų rūšyse, raudonosiose veislėse jo koncentracija pasižymi optimaliu deriniu su kitais fenoliniais junginiais.
Kvercetinas veikia kaip stiprus priešuždegiminis agentas – jis geba slopinti procesus, leidžiančius vėžinėms ląstelėms nekontroliuojamai dalytis.
Onkologų dėmesį raudonasis svogūnas patraukė būtent dėl to, kad jame esantis kvercetinas gali padėti organizmui atpažinti ir blokuoti pakitusias ląsteles dar ankstyvoje jų formavimosi stadijoje.
Nuotrauka: shutterstock.com
Mokslinis pagrindas: ką sako tyrėjai?
Šias teorines žinias patvirtina ir naujausi akademiniai darbai. Pavyzdžiui, prestižiniame žurnale Biomedicine & Pharmacotherapy (2022 m.) publikuotas tyrimas atskleidžia stulbinantį faktą: didžiausia vertingųjų medžiagų koncentracija slypi ne tik pačiame svogūno viduje, bet ir jo išoriniuose sluoksniuose bei lukštuose.
Mokslininkai pabrėžia, kad antocianinai ir kvercetinas raudonajame svogūne kartu su kitais polifenoliais sukuria galingą sinergetinį efektą.
Terapinis taikymas ir ateities perspektyvos
Remiantis minėto tyrimo duomenimis, svogūnų perdirbimo šalutiniai produktai, tokie kaip odelės, yra puikus fitocheminių medžiagų šaltinis. Mokslinėje apžvalgoje išskiriamos šios pagrindinės savybės:
- Kardioprotekcinė: Saugo širdies raumenį nuo pažeidimų.
- Neuroprotekcinė: Padeda išlaikyti sveiką nervų sistemą ir stabdo ląstelių senėjimą.
- Antidiabetinė: Reguliuoja gliukozės pasisavinimą audiniuose.
- Antimikrobinė: Veiksmingai kovoja su patogeniniais mikroorganizmais.
Tyrėjai daro išvadą, kad raudonojo svogūno ekstraktai gali tapti pagrindiniu ingredientu kuriant natūralius farmacinius preparatus.
Kodėl verta rinktis būtent raudonąjį svogūną?
Sinergija tarp antocianinų, kvercetino ir kitų flavonoidų daro raudonąjį svogūną nepakeičiamu mityboje.
Lyginant su geltonuoju svogūnu, raudonasis turi gerokai didesnį bendrą fenolių kiekį, o tai tiesiogiai koreliuoja su organizmo gebėjimu priešintis ligoms.
Nauda virškinimo traktui
Be savo priešvėžinių savybių, antocianinai ir kvercetinas raudonajame svogūne veikia kaip prebiotinė medžiaga.
Jie skatina naudingų bakterijų augimą žarnyne, o kaip žinia, sveika mikroflora yra tiesiogiai susijusi su stipriu imuniniu atsaku.
Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad šie junginiai padeda kovoti su patogenais, kurie provokuoja lėtinius uždegimus virškinamajame trakte.
Kaip išsaugoti vertingąsias medžiagas?
Svarbu žinoti, kad kvercetinas ir antocianinai yra jautrūs ilgam terminiam apdorojimui aukštoje temperatūroje.
Specialistai rekomenduoja raudonuosius svogūnus dažniau vartoti žalius – pavyzdžiui, salotose – arba tik lengvai apdorotus garais.
Taip pat patariama nulupti tik patį sausiausią, popierinį lukštą, nes būtent viršutiniai sultingi sluoksniai sukaupia didžiausią naudingųjų flavonoidų dozę.
Taip pat skaitykite:
Išvada: gamtos vaistinė jūsų virtuvėje
Raudonasis svogūnas yra puikus pavyzdys, kaip paprastas, kasdienis produktas gali tapti galinga sveikatos apsaugos priemone. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad antocianinai ir kvercetinas raudonajame svogūne suteikia jam neabejotiną pranašumą.
Investuodami į šią daržovę, jūs aprūpinate savo organizmą biologiškai aktyviais junginiais, kurie saugo nuo ląstelių mutacijų, stiprina širdį ir lėtina organizmo nykimo procesus.
Onkologų rekomendacija aiški: raudonasis svogūnas turėtų tapti nuolatiniu palydovu kiekvieno, besirūpinančio savo ilgaamžiškumu, mityboje.
Šaltinis: Biomedicine & Pharmacotherapy