Mūsų protėviai gintarą vertino ne tik kaip puošmeną ar Baltijos jūros auksą, bet ir kaip galingą vaistą. Dar septynioliktame amžiuje buvo pastebėta, kad gintarą kaitinant ar perdirbant išsiskiria ypatinga medžiaga – gintaro rūgštis.
Senovės lietuviai, nors ir nežinodami sudėtingų cheminių terminų, intuityviai suprato jos galią, todėl į verdamą sriubą neretai įmesdavo gintaro gabalėlį.
Tai nebuvo prietaras – karštame vandenyje iš gintaro išsiskirdavo nedideli kiekiai šios vertingos rūgšties, kuri stiprino visą šeimą.
Gintaro rūgštis: ląstelių energijos variklis
Ši medžiaga yra natūralus organinis junginys, kuris gyvybiškai būtinas kiekvieno žmogaus organizmui.
Ji dalyvauja procesuose, kurių metu mūsų ląstelės kvėpuoja ir gamina energiją iš maisto medžiagų – angliavandenių bei riebalų.
- Natūrali gamyba: Sveiko žmogaus organizmas per parą pats pagamina apie 200 gramų šios rūgšties, kurią iškart sunaudoja svarbiausiems gyvybiniams procesams palaikyti.
- Papildomas poreikis: Esant dideliam fiziniam ar psichiniam krūviui, sergant ar patiriant stresą, vidinių resursų nebepakanka, todėl organizmas pradeda silpti.
- „Išmanusis“ poveikis: Šiuolaikinis mokslas patvirtino unikalią gintaro rūgšties savybę – ji veikia taikliai.
Medžiaga atpažįsta pažeistas ląsteles ir skuba jas atstatyti, tuo tarpu sveikuose audiniuose ji nesikaupia ir jokios įtakos jiems nedaro.
Visapusiška nauda sveikatai
Gintaro rūgštis pasižymi itin plačiu teigiamu poveikiu, todėl senovėje ji buvo laikoma savotišku gyvybės eliksyru. Štai pagrindinės priežastys, kodėl verta pasirūpinti jos atsargomis organizme:
Imuniteto ir organų stiprinimas
Gintaro rūgštis neutralizuoja laisvuosius radikalus ir gausiai aprūpina ląsteles deguonimi. Tai padeda padidinti darbingumą, stiprina imuninę sistemą ir pasižymi stipriu valomuoju poveikiu.
Ji gerina pagrindinių organų – širdies, inkstų, žarnyno bei nervų sistemos – veiklą.
Kova su infekcijomis ir uždegimais
Ši priemonė naudojama kaip priešuždegiminis ir organizmą valantis būdas. Ji ypač veiksminga susirgus gripu, peršalus ar kovojant su įvairiomis infekcijomis.
Be to, pastebėta, kad gintaro rūgštis padeda malšinti migreninius galvos skausmus bei dantų gėlimą.
Nuotrauka: shutterstock.com
Kaip naudoti gintaro galią namuose?
Senovėje gintaro rūgšties koncentraciją didindavo gamindami specialius antpilus arba tiesiog praturtindami maistą.
Senovinis antpilo receptas
Norint paruošti tonizuojantį tirpalą, apie 2,5 gramo smulkinto gintaro būdavo užpilama stipriu skaidriu alkoholiniu gėrimu (apie 300–400 ml) ir laikoma tamsioje vietoje bent mėnesį.
Tokį tirpalą vartodavo vos po 3–5 lašus per dieną dvi savaites. Tai padėdavo pakelti bendrą organizmo tonusą ir sustiprinti sveikatą po ligų.
Šiuolaikinis dozavimas
Šiandien gintaro rūgštis dažniausiai randama tablečių pavidalu. Specialistai teigia, kad perdozuoti šios medžiagos beveik neįmanoma, nes jos perteklius tiesiog suyra į nekenksmingus junginius ir pasišalina.
Norint suskaičiuoti savo individualią paros dozę, galima naudotis paprasta taisykle:
- Savo kūno svorį padauginkite iš 0,03 gramo.
- Vidutiniškai suaugusiam žmogui rekomenduojama vartoti nuo 1 iki 3 tablečių per dieną valgio metu.
- Vartojant profilaktiškai, geriausia tai daryti pirmoje dienos pusėje, nes rūgštis suteikia daug energijos.
Išvada: gamtos atpažįstama pagalba
Gintaro rūgštis yra unikalus pavyzdys, kaip medžiaga geba prisitaikyti prie individualių organizmo poreikių. Ji naudojama įvairiose medicinos srityse – nuo neurologijos iki chirurgijos – dėl savo gebėjimo greitai atstatyti pažeistas ląsteles.
Nors jos randama daugelyje maisto produktų, papildomas vartojimas padeda kūnui lengviau įveikti šiuolaikinio gyvenimo tempą.
Tad senolių paslaptis apie gintarą sriuboje šiandien turi tvirtą mokslinį pagrindą – tai paprastas būdas išlikti energingiems ir sveikiems.