Kepenų steatozė, arba paprastai vadinama riebalinė kepenų liga, yra viena klastingiausių šiuolaikinio žmogaus būklių. Tai procesas, kurio metu kepenų ląstelėse (hepatocituose) pradeda kauptis riebalai.
Nors kepenys natūraliai turi nedidelį riebalų kiekį, kai šis procesas tampa nekontroliuojamas, organas nebegali tinkamai atlikti savo biologinių funkcijų.
Pasak gastroenterologijos ekspertės dr. Patricios Marinho, ankstyva diagnozė yra kritinis faktorius. Liga dažniausiai užklumpa tyliai, o jos priežastys neretai slypi mūsų kasdieniuose įpročiuose – mityboje, judėjimo trūkume ar negydomose gretutinėse ligose, tokiose kaip diabetas bei padidėjęs cholesterolio kiekis.
Kas iš tiesų sukelia kepenų suriebėjimą?
Nealkoholinė riebalinė kepenų liga dažniausiai diagnozuojama asmenims, turintiems antsvorio ar nutukimą, tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Moksliniai tyrimai rodo, kad kepenų ląstelių infiltraciją riebalais gali paskatinti ir metabolinis sindromas, kurį sudaro atsparumo insulinui, aukšto kraujospūdžio ir kraujo riebalų disbalanso derinys.
Svarbu paminėti, kad riebalinė kepenų liga gali vystytis ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, lėtinis virusinis hepatitas (B ar C tipo) arba tam tikrų stiprių vaistų, tokių kaip kortikosteroidai, ilgalaikis vartojimas gali neigiamai paveikti kepenų struktūrą. Visais šiais atvejais kepenys tampa pažeidžiamos, o jų regeneracinės galios pradeda sekti.
Riebalinės kepenų ligos laipsniai ir jų reikšmė
Gydytojai kepenų steatozę skirsto į tris pagrindinius laipsnius, priklausomai nuo riebalų sankaupų kiekio organe. Nors laipsnis nurodo ligos paplitimą, medikai pabrėžia, kad pavojingiausias faktorius yra ne patys riebalai, o tai, ar jie sukelia organo uždegimą.
- 1 laipsnis: Minimalus riebalų susikaupimas, kuris dažniausiai aptinkamas atsitiktinai.
- 2 laipsnis: Vidutinio sunkumo infiltracija, reikalaujanti skubių gyvenimo būdo pokyčių.
- 3 laipsnis: Didelis riebalų kiekis, apimantis didžiąją organo dalį ir keliantis rimtą grėsmę.
- Uždegimo buvimas: Kritinis rodiklis – net ir turint 3 laipsnio steatozę, nesant uždegimo, cirozės rizika išlieka mažesnė.
- Fibrozė: Randėjimo procesas, kuris prasideda, jei uždegimas nėra laiku sustabdomas.
- Cirozė ir vėžys: Galutinės ligos stadijos, kai kepenų audinys negrįžtamai pažeidžiamas.
1 laipsnis: Lengva steatozė
Tai pradinė stadija, kai riebalai užima mažiau nei 33 % kepenų ląstelių. Šiame etape organas dar nėra uždegiminis, o funkcijos išlieka stabilios.
- Simptomai: Dažniausiai jų visiškai nėra. Žmogus jaučiasi sveikas, o pokyčiai nustatomi tik profilaktinio ultragarso metu.
- Reti požymiai: Kai kurie pacientai gali jausti nepaaiškinamą bendrą silpnumą ar greitesnį nuovargį po įprasto fizinio krūvio.
2 laipsnis: Vidutinio sunkumo steatozė
Riebalai infiltruoja nuo 33 % iki 66 % kepenų audinio. Ši stadija yra „pavojaus zona“, nes padidėja uždegimo (steatohepatito) tikimybė.
- Simptomai: Gali atsirasti maudžiantis jausmas ar pilnumo pojūtis viršutinėje dešinėje pilvo dalyje, po šonkauliais. Tai sukelia nežymiai padidėjusios kepenys, kurios pradeda spausti aplinkinius audinius.
- Papildomi ženklai: Atsiranda nedidelis pykinimas rytais arba pavalgius riebesnio maisto.
3 laipsnis: Sunki steatozė
Riebalai užima daugiau nei 66 % kepenų ląstelių. Tai kritinė būklė, kai organas tampa pastebimai padidėjęs ir tankus.
- Simptomai: Čia simptomai tampa ryškesni – dažnas nuovargis net ir pailsėjus, apetito praradimas, svorio kritimas be aiškios priežasties.
- Odos pokyčiai: Gali atsirasti gelsvas akių odenų atspalvis arba odos niežulys, rodantis, kad kepenys sunkiai susidoroja su toksinų filtravimu.
Kritiniai ženklai: kada delsti nebegalima?
Jei riebalinė kepenų liga progresuoja į cirozę, organizmas pradeda siųsti dramatiškus pavojaus signalus. Tai jau nebe steatozė, o negrįžtamas kepenų audinio pažeidimas.
Kas turėtų sukelti didžiausią nerimą:
- Gelta: geltonas odos ir akių atspalvis;
- Ascitas: skysčių kaupimasis pilvo ertmėje, dėl ko pilvas tampa neproporcingai didelis;
- Kraujavimas: vėmimas šviesiu krauju arba juodos, deguto spalvos išmatos;
- Sumišimas: dėmesio koncentracijos praradimas ar sumišimas dėl į kraują patekusių toksinų;
- Patinimai: kojų ir kulkšnių tinimas dienos pabaigoje;
- Mėlynės: net po lengvų sumušimų atsirandančios didelės hematomos.
Kodėl liga vadinama „tyliuoju žudiku“?
Pagrindinis iššūkis diagnozuojant kepenų steatozę yra simptomų trūkumas. Dr. Patricia Marinho paaiškina, kad nepriklausomai nuo riebalų infiltracijos laipsnio, liga gali nekelti jokių pojūčių daugelį metų. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, kol kepenų pažeidimai tampa kritiniai.
Tik pažengusiose stadijose gali pasireikšti netiesioginiai požymiai: nuolatinis nuovargis, staigus apetito praradimas ar maudžiantis diskomfortas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.
Jei procesas progresuoja iki cirozės, simptomai tampa drastiški – gelta, skysčių kaupimasis pilve (ascitas), vėmimas krauju ar sumišimas dėl kepenų encefalopatijos.
Diagnozė: kaip sužinoti tiesą apie savo kepenis?
Kadangi simptomų nėra, reguliarus sveikatos tikrinimas tampa vieninteliu patikimu būdu aptikti ligą laiku. Dažniausiai kepenų suriebėjimas nustatomas atliekant pilvo ertmės ultragarsinį tyrimą (echoskopiją). Tai greitas, neinvazinis ir saugus būdas pamatyti tipiškus organo pokyčius.
Jei ultragarsas rodo pakitimus, gydytojas gali paskirti išsamesnius tyrimus, pavyzdžiui, kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) arba kepenų elastografiją, kuri parodo audinio standumą. Tiksliausią atsakymą apie uždegimo laipsnį ir audinių pažeidimą duoda kepenų biopsija, tačiau ji skiriama tik išskirtiniais atvejais.
Gydymo strategija: gyvenimo būdo galia
Gera žinia ta, kad kepenys yra vienas iš nedaugelio organų, galinčių atsistatyti. Efektyviausias gydymas nėra susijęs su brangiomis piliulėmis – tai esminių įpročių keitimas.
Mitybos korekcija, mažinant perdirbtų angliavandenių (cukraus, miltinių gaminių) bei nesveikų riebalų vartojimą, yra pirmasis žingsnis.
Fizinis aktyvumas padeda organizmui naudoti sukauptus riebalus energijai, taip mažinant jų kiekį kepenyse. Taip pat kritiškai svarbu kontroliuoti gretutines būkles – gydyti diabetą bei mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
Kai kuriais atvejais hepatologas gali paskirti papildomų vaistų uždegimui slopinti, tačiau be gyvenimo būdo pokyčių jie bus mažai efektyvūs.
Rūpinkitės kepenimis šiandien
Riebalinė kepenų liga yra modernaus pasaulio epidemija, tačiau ji yra valdoma. Ankstyvas diagnozavimas ir sąmoningas požiūris į savo sveikatą gali užkirsti kelią tokioms baisioms komplikacijoms kaip cirozė ar vėžys. Jei turite rizikos veiksnių, nelaukite simptomų – pasikonsultuokite su specialistais jau dabar.
Kepenys dirba už mus kiekvieną sekundę, filtruodamos toksinus ir gamindamos energiją. Atėjo laikas mums pasirūpinti jomis, renkantis gryną vandenį vietoj saldžių gėrimų ir pasivaikščiojimą vietoj sėdėjimo prie ekrano.
Supraskite, kad riebalinės kepenys nėra nuosprendis, o signalas, kad jūsų kūnui reikia pagalbos. Laiku imantis veiksmų, kepenų steatozė gali būti sustabdyta ar net visiškai išgydyta.