Naminiai vafliai pagal seną receptą man visada siejasi ne su desertu, o su namais. Su tuo momentu, kai virtuvėje kvepia sviestu, o vaflinė dirba be pertraukų. Tokius vaflius kepdavo mama, be jokių gudrybių ar madingų priedų, ir jie visada pavykdavo traškūs, kvapnūs, tikri.
Receptas atkeliavo ne iš knygų ar socialinių tinklų. Jis atkeliavo iš laikų, kai kepdavai iš to, ką turi namuose, ir galvodavai ne apie kalorijas, o apie skonį. Todėl vafliai vėl grįžta į virtuves – paprasti, patikimi ir tokie, kuriuos norisi kepti ne kartą.
Senonvinių vaflių receptas
Kiaušiniai, sviestas ir cukrus čia subalansuoti taip, kad vafliai nebūtų nei kieti, nei minkšti. Jie gerai kepa net paprastoje senesnėje vaflinėje, nes tešla ne per skysta ir ne per tiršta.
Ingredientai:
- Kiaušiniai – 5 vnt.
- Cukrus – 180–200 g
- Sviestas – 200 g
- Miltai – 200 g
- Vanilinas – žiupsnelis
- Druska – žiupsnelis
Gaminimo eiga:
1. Kiaušinius įmuškite į didelį dubenį. Suberkite druską ir vaniliną, lengvai išplakite šluotele arba mikseriu, kol masė taps vientisa.
2. Po truputį berkite cukrų ir plakite toliau, kol masė taps šviesesnė ir šiek tiek puri. Nereikia siekti standžių putų, svarbu, kad cukrus pradėtų tirpti.
3. Sviestą ištirpinkite ir palikite atvėsti, kad nebūtų karštas. Supilkite jį į tešlą ir gerai išmaišykite, kol sviestas tolygiai pasiskirstys.
4. Suberkite miltus ir maišykite, kol neliks gumulėlių. Tešla turi būti tiršta, bet lengvai krentanti nuo šaukšto. Palikite ją pastovėti 10–15 minučių.
5. Įkaitinkite vaflinę ir, jei reikia, lengvai patepkite aliejumi. Dėkite po šaukštą tešlos, uždarykite ir kepkite, kol vafliai taps auksinės spalvos.
6. Karštus vaflius iš karto susukite į vamzdelius arba palikite tiesius. Atvėsę jie tampa traškūs ir išlaiko formą.
Šie priedai ir patiekimo būdai vaflius pakelia į kitą lygį
shutterstock.com
Vafliai skanūs ir vieni, bet pagardinti jie tampa tuo desertu, kurio prašoma dar kartą. Svarbu neapkrauti skonio ir rinktis tai, kas papildo sviestinį pagrindą, o ne jį užgožia.
1. Virintas kondensuotas pienas.
Klasika, kuri niekada nenuvilia. Geriausia jį lengvai pamaišyti, kad būtų minkštesnis ir lengvai pasiskirstytų vamzdelyje.
2. Uogienė arba trintos uogos.
Avietės, serbentai ar vyšnios suteikia rūgštelės, kuri labai gerai dera su saldžia tešla. Tinka ir naminės, ir šaldytos, tik be perteklinio cukraus.
3. Plakta grietinėlė.
Lengva, ne per saldi, ji suteikia vafliams švelnumo. Geriausiai tinka, jei vafliai patiekiami dar šilti.
4. Smulkinti riešutai.
Graikiniai ar lazdyno riešutai prideda tekstūros ir šiek tiek sodrumo. Juos galima berti tiek į įdarą, tiek ant viršaus.
5. Cukraus pudra.
Paprasčiausias variantas, bet dažnai pats tinkamiausias. Kai vafliai geri, daugiau nieko ir nereikia.
Pabaigai
Receptas išlieka todėl, kad jis paprastas ir patikimas. Jokių netikėtumų, jokių sudėtingų sprendimų – tik skonis, kuris veikia. Vafliai pavyksta traškūs, kvapnūs ir tokie, kuriuos norisi kepti ne tik šventėms, bet ir paprastą dieną.
Naminiai vafliai pagal seną receptą dažnai tampa tuo desertu, kuris sujungia kartas. Juos kepa tėvai, prašo vaikai, o virtuvėje vėl atsiranda tas pats jaukumas, kurio neperduoda jokie pirktiniai saldumynai.