Skrandžio problemos dažnai pakeičia kasdienybę labiau, nei norėtųsi pripažinti. Maistas, kuris anksčiau nekėlė jokių minčių, ima kelti nerimą, o valgymas tampa ne malonumu, o rizika. Deginimas, skausmas, spaudimas ar sunkumas atsiranda net ir po paprastų patiekalų.
Skrandžiui gyjant svarbu ne tik tai, ką pašaliname iš mitybos, bet ir tai, ką galime jam duoti. Kai dirginimas kartojasi, organizmui reikia ne agresyvių sprendimų, o apsaugos ir ramybės. Vaistažolės skrandžiui veikia būtent šiuo principu – jos padengia gleivinę, mažina uždegimą ir leidžia audiniams atsistatyti.
Skrandžio žaizdos progresuoja tyliai, bet pasekmės būna rimtos
Skrandžio žaizdos dažnai nesusiformuoja per vieną dieną. Iš pradžių tai būna tik dirginimas ar paviršinis gleivinės pažeidimas, tačiau laikui bėgant jis gilėja. Jei skrandis nuolat veikiamas rūgšties, streso ar netinkamo maisto, gleivinė nespėja atsinaujinti ir pradeda irti.
Pavojus slypi tame, kad prie skausmo priprantama. Žmogus prisitaiko, pakeičia valgymo laiką, sumažina porcijas, bet pati problema lieka. Negydomos žaizdos gali kraujuoti, sukelti stiprų uždegimą ir ilgainiui paveikti ne tik virškinimą, bet ir bendrą organizmo būklę.
Dažniausi skrandžio žaizdų simptomai:
- deginantis ar maudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje
- skausmas, kuris sustiprėja tuščiu skrandžiu
- nemalonus jausmas pavalgius net nedidelį kiekį
- pilvo pūtimas ir spaudimas
- pykinimas ar šleikštulys
- rėmuo, kuris kartojasi
- sumažėjęs apetitas
- silpnumas ar bendras išsekimo jausmas
Vaistažolės padeda skrandžio gleivinei gyti ir mažina žaizdų dirginimą
Kai skrandžio gleivinė pažeista, jai reikia ne agresyvaus poveikio, o apsaugos, ramybės ir nuoseklaus stiprinimo. Tam tikros vaistažolės veikia ne greitai ir staigiai, bet giliai – jos dengia gleivinę, slopina rūgšties poveikį ir sudaro sąlygas audiniams atsistatyti.
1. Ramunėlės mažina uždegimą ir ramina sudirgusią gleivinę
Ramunėlių arbata veikia švelniai, bet kryptingai. Ji slopina skrandžio sienelių uždegimą, mažina spazmus ir padeda sumažinti deginimo pojūtį. Reguliariai vartojama ramunėlė padeda skrandžiui nurimti po valgymo ir palengvina virškinimą.
2. Linų sėmenys sukuria apsauginį sluoksnį skrandyje
Užpiltos vandeniu linų sėmenys išskiria gleives, kurios apgaubia skrandžio gleivinę. Šis sluoksnis saugo nuo rūgšties ir mechaninio dirginimo. Tai ypač naudinga, kai skausmas jaučiamas tuščiu skrandžiu.
3. Medetkos skatina audinių atsistatymą
Medetkų arbata padeda gleivinei greičiau atsinaujinti. Ji palaiko natūralius gijimo procesus ir mažina bakterijų aktyvumą skrandyje. Dažnai pasirenkama, kai žaizdos linkusios kartotis.
4. Saldymedžio šaknis mažina rūgštingumą
Saldymedis padeda sumažinti rūgšties poveikį skrandžio sienelėms. Jis ne tik ramina, bet ir palaiko gleivinės struktūrą. Dėl šios savybės dažnai naudojamas ilgesniais kursais, mažomis dozėmis.
5. Gyslotis stiprina gleivinę iš vidaus
Gysločio lapai pasižymi sutraukiančiu ir raminančiu poveikiu. Jie padeda sumažinti mikroįtrūkimus ir palaiko natūralią skrandžio apsaugą. Tinka, kai jaučiamas nuolatinis jautrumas maistui.
6. Jonažolė ramina nervinį skrandžio dirginimą
Jonažolė veikia ne tik virškinimą, bet ir nervinę sistemą, kuri tiesiogiai susijusi su skrandžio būkle. Ji padeda sumažinti spazmus, sunkumo jausmą ir skausmą, kuris kyla be aiškios priežasties. Tinka, kai skrandžio problemos paaštrėja dėl įtampos.
7. Mėtos palengvina skausmą ir pūtimą
Mėtos atpalaiduoja lygiuosius raumenis, todėl sumažėja spaudimas ir tempimas skrandyje. Jos padeda, kai valgant ar po valgio atsiranda diskomfortas. Nedideliais kiekiais mėtos tinka net jautriam skrandžiui.
8. Islandinė kerpena maitina ir saugo gleivinę
Islandinė kerpena išskiria gleivines medžiagas, kurios dengia skrandžio sieneles ir saugo jas nuo rūgšties. Ji naudinga esant ilgalaikiam dirginimui, kai gleivinė nusilpusi. Dažnai pasirenkama lėtiniams skrandžio negalavimams.
Tam tikri produktai trukdo skrandžio gleivinei gyti
Kai skrandžio gleivinė pažeista, net ir geros vaistažolės gali veikti silpniau, jei kasdien vartojamas maistas ją nuolat dirgina. Kai kurie produktai skatina rūgšties išsiskyrimą, kiti mechaniškai dirgina ar apsunkina virškinimą, todėl gijimo procesas lėtėja.
Trumpam atsisakius dirginančio maisto, skrandis gauna progą nurimti. Dažnai jau po kelių savaičių sumažėja deginimas, skausmas ir sunkumo jausmas, o vaistažolių poveikis tampa labiau juntamas.
Maisto produktai, kurių rekomenduojama vengti:
- kepti ir riebūs patiekalai
- aštrūs prieskoniai ir padažai
- rūkyti gaminiai
- stipri kava ir juoda arbata
- alkoholis
- gazuoti gėrimai
- švieži kepiniai ir mielinė tešla
- labai rūgštūs vaisiai ir jų sultys
Švelni mityba leidžia skrandžiui atsistatyti be papildomo streso
Skrandžiui gyjant, maistas turi tapti atrama, o ne dar vienu išbandymu. Geriausiai tinka paprasti, šilti, lengvai virškinami patiekalai, kurie neapsunkina ir neskatina perteklinės rūgšties gamybos. Dažnai pakanka nedidelių porcijų ir ramaus valgymo tempo, kad savijauta pradėtų keistis.
Tinka virti ar troškinti patiekalai, minkštos kruopos, daržovių tyrės, liesa mėsa ar žuvis. Maistas neturi būti nei labai karštas, nei šaltas, nes temperatūros kontrastai dirgina gleivinę. Reguliarumas čia svarbesnis nei įvairovė – skrandis greičiau atsigauna, kai žino, ko tikėtis.
Vaistažolės skrandžiui šiame etape tampa ne fonu, o dalimi viso gijimo proceso. Derinant švelnią mitybą su ramunėlių, linų sėmenų ar gysločio užpilais, skrandžio gleivinė gauna laiko ir sąlygų atsinaujinti, o valgymas palaipsniui vėl nustoja kelti baimę ar diskomfortą.