Gazuotas vanduo ir žarnynas – tema, kuri dažnai nuvertinama karštą dieną, kai ranka pati tiesiasi prie burbuliuojančios stiklinės. Atrodo gaivu, lengva ir visiškai nepavojinga.
Tačiau būtent po tokio pasirinkimo neretai pasireiškia pilvo pūtimas, sunkumas ar nemalonus gurguliavimas, kuris sugadina net ir gerą savijautą.
Kas iš tiesų vyksta organizme, kai burbuliukai pasiekia virškinamąjį traktą? Kodėl vieniems gazuotas vanduo nesukelia jokių pojūčių, o kitiems tampa nuolatiniu diskomforto šaltiniu? Atsakymai slypi ne skonyje, o žarnyno reakcijose, apie kurias verta kalbėti atvirai ir be perdėjimų.
Kaip gazuotas vanduo veikia skrandį ir virškinimą
Gazuotame vandenyje esantis anglies dioksidas sukuria burbuliukus, kurie maloniai jaučiami burnoje, tačiau skrandyje situacija pasikeičia.
Patekęs į virškinamąjį traktą, anglies dioksidas iš dalies ištirpsta ir sudaro silpną anglies rūgštį. Dėl to suaktyvėja skrandžio sulčių išsiskyrimas.
Žmogui, neturinčiam virškinimo sutrikimų, toks poveikis gali būti beveik nepastebimas. Tačiau jautresniam skrandžiui padidėjęs rūgštingumas sukelia deginimo pojūtį, spaudimą ar nemalonų sunkumą.
Tokia reakcija ypač aiškiai juntama išgėrus gazuoto vandens tuščiu skrandžiu arba kartu su maistu.
Skrandžiui tenkanti apkrova didėja ir dėl pačių dujų. Anglies dioksidas plečia skrandžio sieneles, todėl atsiranda pilnumo pojūtis.
Kūnas tą signalą interpretuoja kaip sotumą, nors realaus maisto kiekio skrandyje nėra. Dėl to virškinimo sistema gauna klaidingą informaciją, kuri vėliau gali išprovokuoti staigų alkio sugrįžimą.
Gazuoto vandens poveikis žarnynui ir pilvo pūtimui
Žarnynas į gazuotą vandenį reaguoja jautriau nei skrandis. Kai burbuliukai keliauja žemyn virškinamuoju traktu, anglies dioksidas ne dingsta, o plečiasi.
Dėl to atsiranda spaudimas, kuris juntamas kaip tempimas, gurguliavimas ar aiškus pilvo išsipūtimas.
Dujų kaupimasis žarnyne
Anglies dioksidas nepasišalina akimirksniu. Dalis jo lieka žarnyne ir kaupiasi, ypač lėčiau dirbančioje virškinimo sistemoje.
Tokia būsena sukelia nemalonų pilnumo pojūtį, kuris stiprėja sėdint ar pasilenkus.
Žarnyno sienelės yra jautrios tempimui. Kai dujų kiekis padidėja, nerviniai receptoriai siunčia signalus į smegenis, todėl atsiranda diskomfortas ar net skausmas apatinėje pilvo dalyje.
Sąveika su maistu
Gazuotas vanduo, vartojamas kartu su maistu, apsunkina virškinimą. Dujos susimaišo su skrandžio ir žarnyno turiniu, todėl maistas juda lėčiau.
Tokiu atveju fermentacijos procesai sustiprėja, o tai reiškia dar didesnį dujų kiekį.
Ypač ryški reakcija pastebima valgant daug skaidulų ar sunkiau virškinamus patiekalus.
Žarnynui tenka dviguba apkrova, kuri dažnai pasireiškia pūtimu praėjus net kelioms valandoms po valgymo.
Dirgliosios žarnos sindromo paaštrėjimas
Esant dirgliosios žarnos sindromui, žarnynas itin jautriai reaguoja į mechaninius dirgiklius.
Anglies dioksidas veikia kaip papildomas stimulas, galintis sukelti spazmus, dažnesnį norą tuštintis ar priešingai vidurių užkietėjimą.
Pastebima, kad net ir nedidelis gazuoto vandens kiekis tokiais atvejais išprovokuoja simptomų sustiprėjimą.
Dėl to specialistai dažnai rekomenduoja rinktis negazuotus gėrimus, kurie neapkrauna žarnyno papildomomis dujomis.
Kodėl pojūčiai stipresni vakare
Vakare virškinimo sistema natūraliai dirba lėčiau. Išgėrus gazuoto vandens po darbo ar vakarienės, dujos žarnyne pasišalina sunkiau.
Dėl to pilvo pūtimas jaučiamas intensyviau, gali atsirasti spaudimas ar net miego sutrikimai.
Gulima padėtis dar labiau apsunkina dujų judėjimą, todėl nemalonūs pojūčiai užsitęsia iki ryto.
Nuotrauka: shutterstock.com
Gazuoto vandens poveikis dantims ir burnos terpei
Gazuotas vanduo dažnai laikomas saugesne alternatyva saldiems gėrimams, tačiau burnos ertmėje jis sukelia tam tikrus pokyčius.
Poveikis ilgainiui gali tapti pastebimas, ypač tada, kai gazuotas vanduo vartojamas dažnai ir didesniais kiekiais.
Rūgštingumo pokyčiai burnoje
Anglies dioksidas, ištirpęs vandenyje, sudaro silpną rūgštinę terpę. Dėl to burnos pH trumpam sumažėja.
Tokia aplinka dantų emaliui nėra palanki, nes rūgštis laikinai jį suminkština.
Pats gazuotas vanduo be cukraus emalio ardyti pradeda lėtai, tačiau nuolatinis rūgštinės terpės kartojimasis sudaro sąlygas paviršiaus silpnėjimui.
Dantys tampa jautresni šalčiui, karščiui ar saldumui.
Skirtumas tarp gryno ir saldinto gazuoto vandens
Grynas gazuotas vanduo pasižymi vien tik anglies rūgšties poveikiu. Saldinti gazuoti gėrimai burnai sukelia daug didesnę apkrovą.
Cukrus tampa maistu bakterijoms, kurios išskiria papildomas rūgštis ir pagreitina emalio irimą.
Net gėrimai be cukraus, bet su dirbtiniais saldikliais, gali veikti nepalankiai.
Kai kurios medžiagos skatina rūgščių gamybą burnoje, o rūgštingumas išlieka ilgiau nei po paprasto vandens.
Dantų jautrumo didėjimas
Rūgštinė aplinka veikia ne tik emalį, bet ir po juo esantį dentiną. Kai apsauginis sluoksnis suplonėja, dantys pradeda reaguoti į temperatūros pokyčius.
Jautrumas dažnai atsiranda palaipsniui, todėl ilgą laiką lieka nepastebėtas.
Tokiu atveju net įprasti gėrimai ar maistas sukelia nemalonius pojūčius, o tai keičia valgymo ir gėrimo įpročius.
Elgesys po gazuoto vandens
Išgėrus gazuoto vandens, burnos ertmė kurį laiką išlieka rūgštinė. Dantų valymas tuo metu gali mechaniškai pažeisti suminkštėjusį emalį.
Dėl to rekomenduojama palaukti, kol seilės natūraliai neutralizuos rūgštingumą.
Burnos praskalavimas paprastu vandeniu padeda greičiau atkurti pusiausvyrą ir sumažinti rūgšties poveikį dantų paviršiui.
Kai gazuotas vanduo pradeda varginti
Gazuotas vanduo ir žarnynas ne visada dera taip harmoningai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Anglies dioksidas didina dujų kiekį, keičia virškinimo pojūčius ir jautresniam organizmui greitai tampa diskomforto šaltiniu, kuris nepraeina iš karto.
Burnos ertmėje poveikis taip pat kaupiamasis. Rūgštingumo svyravimai silpnina dantų paviršių, o saldinti variantai dar labiau apkrauna emalį ir bendrą savijautą. Tokie pokyčiai dažnai pastebimi tik tada, kai pojūčiai tampa nuolatiniai.