Aukštas kraujospūdis ilgą laiką gali nekelti jokių aiškių simptomų, tačiau jo pasekmės dažnai būna rimtos. Neatsitiktinai hipertenzija laikoma viena pavojingiausių šiuolaikinių ligų, kasmet nusinešančių milijonus gyvybių. Dar labiau neramina tai, kad problema vis dažniau paliečia ir jaunesnius žmones.
Dėl šių priežasčių verta skirti dėmesio ne tik vaistams, bet ir paprastiems kasdieniams įpročiams, galintiems padėti organizmui nusiraminti.
Verta susimąstyti, jog lėtas kvėpavimas ir spaudimas susiję labiau nei tikėtasi. Gydytojai ir tyrėjai pastebi, kad tam tikra kvėpavimo technika gali turėti greitą, nors ir trumpalaikį, poveikį kraujospūdžiui.
Kodėl kyla kraujospūdis ir kas tai išprovokuoja
Kraujospūdžio padidėjimas retai būna atsitiktinis. Dažniausiai tai organizmo signalas, kad kažkurioje vietoje susikaupė per daug įtampos – fizinės arba emocinės.
Nors amžius turi reikšmės, gydytojai vis dažniau pabrėžia, kad didelę įtaką daro kasdieniai įpročiai ir nervų sistemos būsena.
Nervų sistemos perdirgimas
Vienas pagrindinių veiksnių – nuolatinis stresas. Kai organizmas ilgą laiką gyvena įtampos režimu, aktyvuojama simpatinė nervų sistema. Ji pagreitina širdies plakimą, susiaurina kraujagysles ir pakelia spaudimą.
Būtent taip atsiranda ryšys tarp streso, nerimo ir to, kodėl lėtas kvėpavimas ir spaudimas dažnai minimi viename kontekste.
Kvėpavimas tiesiogiai veikia nervų sistemą, todėl per jį galima paveikti ir spaudimo šuolius.
Kraujagyslių susiaurėjimas
Su amžiumi kraujagyslės praranda elastingumą, tačiau jų susiaurėjimą gali paskatinti ir gyvenimo būdas.
Sėdimas darbas, rūkymas, druskos perteklius ir mažas fizinis aktyvumas lemia, kad kraujui tampa sunkiau tekėti. Širdis turi dirbti intensyviau, todėl spaudimas kyla.
Skysčių ir druskos balanso sutrikimai
Per didelis druskos kiekis maiste skatina skysčių kaupimąsi organizme. Didesnis kraujo tūris reiškia didesnį spaudimą kraujagyslių sienelėms.
Tai viena priežasčių, kodėl spaudimo šuoliai dažnai pasireiškia po sūraus ar gausaus maisto.
Staigūs emociniai dirgikliai
Net ir žmonėms, kurie kasdien nesiskundžia spaudimu, jis gali staiga pakilti dėl stiprių emocijų. Pyktis, baimė, nerimas ar net pervargimas sukelia trumpalaikius, bet ryškius spaudimo šuolius. Tokiais momentais organizmui svarbiausia kuo greičiau grįžti į ramesnę būseną.
Miego ir poilsio trūkumas
Neišsimiegojęs organizmas tampa jautresnis stresui, o nervų sistema – mažiau atspari.
Ilgainiui tai gali lemti ne tik dažnesnius spaudimo pakilimus, bet ir jų stabilizacijos sutrikimus net ramybės būsenoje.
Nuotrauka: shutterstock.com
5 minučių kvėpavimo pratimas, kuris padeda sumažinti spaudimą
Kai kraujospūdis pakyla staiga, organizmui pirmiausia reikia ne papildomos stimuliacijos, o signalo, kad pavojus praėjo. Būtent todėl lėtas kvėpavimas ir spaudimas yra glaudžiai susiję – kvėpavimas veikia nervų sistemą tiesiogiai, be tarpininkų.
Šis pratimas skirtas atlikti namuose, sėdint ar gulint, ir nereikalauja jokios specialios patirties.
Kaip atlikti kvėpavimo pratimą
Kad lėtas kvėpavimas ir spaudimas būtų susieti ne teoriškai, o praktiškai, svarbu laikytis konkrečios sekos. Pratimas trunka vos kelias minutes ir gali būti atliekamas bet kurioje ramioje vietoje.
1. Pasirinkite patogią padėtį
Atsisėskite ant kėdės arba atsigulkite. Nugara turi būti tiesi, pečiai atpalaiduoti, kaklas neįtemptas.
2. Padėkite rankas
Vieną ranką uždėkite ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Tai padės kontroliuoti, kad kvėpavimas vyktų per pilvą, o ne paviršutiniškai.
3. Lėtai įkvėpkite per nosį
Skaičiuodami iki 5, ramiai įkvėpkite. Įkvėpimo metu turėtų kilti pilvas, o krūtinė likti beveik nejudri.
4. Sulaikykite kvėpavimą
Švelniai sulaikykite kvėpavimą 8–10 sekundžių. Kūnas turi likti atsipalaidavęs, be įtampos.
5. Lėtai iškvėpkite per burną
Vėl skaičiuokite iki 5 ir iškvėpkite orą. Iškvėpimas turi būti tolygus ir ramus.
6. Kartokite ciklą
Tokį kvėpavimo ciklą kartokite 3–5 minutes. Nebūtina skaičiuoti sekundžių tiksliai – svarbiausia lėtas tempas ir pastovumas.
Dažnai jau po kelių ciklų pastebima, kad širdies plakimas sulėtėja, sumažėja vidinė įtampa, o spaudimo pojūtis galvoje tampa silpnesnis.
Kodėl tai veikia
Lėtas, gilus kvėpavimas aktyvina parasimpatinę nervų sistemą – tą organizmo dalį, kuri atsakinga už ramybę ir atsistatymą. Kai ji įsijungia, kraujagyslės ima plėstis, širdies ritmas lėtėja, o spaudimas natūraliai mažėja.
Be to, toks kvėpavimas sumažina streso hormonų išsiskyrimą, kurie dažnai ir yra staigaus spaudimo pakilimo priežastis.
Pabaigai – kai ramybė veikia greičiau nei atrodo
Staigus kraujospūdžio pakilimas dažnai sukelia dar didesnę įtampą, o būtent ji ir palaiko užburtą ratą. Tokiais momentais svarbiausia ne panikuoti, o padėti organizmui kuo greičiau grįžti į ramesnę būseną.
Lėtas kvėpavimas ir spaudimas čia susijungia labai tiesiogiai – kvėpavimas tampa signalu nervų sistemai, kad pavojus praėjo.
Būtent todėl šis metodas dažnai minimas kaip pirmoji pagalba namuose, kol organizmas nurimsta arba kol laukiama tolimesnių sprendimų. Ilgainiui reguliarus, sąmoningas kvėpavimas gali tapti naudingu įpročiu, padedančiu geriau atpažinti kūno signalus ir greičiau juos suvaldyti.