Kai reikia greitai padaryti salotas prie pietų ar vakarienės, šitas variantas visada pasiteisindavo. Močiutė jas darydavo dažnai, ypač tada, kai šaldytuve buvo tik keli paprasti produktai. Nieko sudėtingo, bet skonis visada būdavo geras ir sotus.
Pekino kopūstų salotos pagal šį receptą tinka beveik prie visko. Jos švelnios, sultingos, neapsunkina ir gerai susivalgo net tada, kai nesinori nieko riebaus. Dėl to šitas receptas liko iki šiol ir vis dar naudojamas be jokių pakeitimų.
Pekino kopūstų salotų receptas
Šitam receptui nereikia nieko sudėtingo. Visi ingredientai paprasti, dažniausiai jau būna namuose, o pats gaminimas užtrunka kelias minutes.
Ingredientai
- 1 skardinė konservuotų žirnelių
- apie 350 g pekino kopūstų
- 1 skiltelė česnako
- kelios plunksnos žalio svogūno
- kelios šakelės krapų
Padažui
- 3–4 šaukštai grietinės
- 1/2 arbatinio šaukštelio vidutinio aštrumo garstyčių
- druska pagal skonį
- maltų juodųjų pipirų pagal skonį
1. Paruoškite pagrindą
Pekino kopūstus supjaustykite plonomis juostelėmis. Naudokite ir žaliąją, ir baltąją dalį. Baltoji dalis salotoms labai tinka, nes yra sultinga ir švelnaus skonio. Žirnelius nusausinkite ir suberkite prie kopūstų.
2. Sudėkite žalumynus
Smulkiai supjaustykite žalią svogūną ir krapus. Suberkite juos į dubenį su kopūstais ir žirneliais. Žalumynai čia labai svarbūs, jie duoda gaivumo ir skonio.
3. Paruoškite padažą
Į atskirą dubenėlį sudėkite grietinę, įspauskite česnaką, berkite druskos ir pipirų. Įdėkite garstyčių ir gerai išmaišykite, kad padažas būtų vientisas. Jei norisi paprasčiau, galima naudoti ir majonezą, bet su grietine salotos būna lengvesnės.
4. Viską sujunkite
Padažą supilkite į salotas ir gerai išmaišykite, kad jis pasiskirstytų tolygiai. Salotos turi būti švelnios, ne per sausos, bet ir ne plaukiojančios padaže.
Močiutės gudrybės, kurios daro šias salotas tokias geras
Močiutė visada sakydavo, kad kopūstų nereikia smulkinti per plonai. Jei supjaustysi per siaurai, jie greitai sukris ir salotos taps minkštos. Kai juostelės kiek platesnės, jos išlieka sultingos ir maloniai traška.
Dar viena jos gudrybė buvo neskubėti su padažu. Pirmiausia viską sumaišydavo be grietinės ir tik tada, kai jau reikėdavo nešti ant stalo, įmaišydavo padažą. Taip salotos nepermirgdavo ir net po kiek laiko atrodydavo šviežios.
Česnaką močiutė visada dėdavo labai nedaug. Ne dėl to, kad jo nemėgtų, o kad neužgožtų kopūstų ir žalumynų skonio. Česnakas čia turi tik lengvai jaustis, o ne dominuoti.
Ir dar vienas dalykas, kurio ji laikydavosi visada. Druską berdavo pačioje pabaigoje. Taip kopūstai nespėdavo išleisti sulčių, o salotos likdavo švelnios ir tvarkingos, o ne vandeningos.
Pabaigai
Šios pekino kopūstų salotos geros tuo, kad jų nereikia nei planuoti, nei taikyti prie ypatingų progų. Jas galima padaryti greitai, iš to, kas yra šaldytuve, ir jos visada suvalgomos be likučių. Paprasta, bet patikima.
Tai vienas iš tų receptų, kurie lieka ne dėl mados ar naujovių, o dėl skonio. Tokius dalykus norisi pasilikti ir perduoti toliau, kaip kadaise perdavė močiutė. Be pakeitimų, be pagražinimų, tiesiog taip, kaip yra skanu.