Vanduo ir kraujospūdis dažnai minimi kartu, bet retas susimąsto, kaip stipriai šie du dalykai iš tiesų susiję. Vieniems spaudimas šokinėja be aiškios priežasties, kitiems jis sunkiai krenta net laikantis rekomendacijų, o kartais atsakymas slypi ne vaistuose, o visai paprastame dalyke – skysčių balanse.
Kardiologai atkreipia dėmesį, kad per mažas vandens kiekis gali išbalansuoti kraujotaką. Organizmas bando prisitaikyti, kraujagyslės reaguoja, o kraujospūdis ima elgtis nenuspėjamai.
Dehidratacija veikia kraujospūdį iš dviejų pusių
Kai organizmui trūksta vandens, kraujotaka pradeda veikti kitaip nei įprastai. Pirmiausia sumažėja bendras kraujo tūris, todėl spaudimas gali trumpam kristi. Žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą ar net trumpus aptemimus atsistojus.
Tačiau organizmas ilgai tokios būklės netoleruoja. Siekdamas apsisaugoti, jis įjungia kompensacinius mechanizmus. Išsiskiria hormonai, kurie sutraukia kraujagysles, kad kraujas pasiektų svarbiausius organus. Būtent šioje vietoje kraujospūdis gali pradėti kilti.
Kardiologai pabrėžia, kad dėl to vandens trūkumas nėra „tik žemas spaudimas“. Jis gali sukelti visiškai priešingą efektą, ypač žmonėms, turintiems polinkį į hipertenziją.
Kas vyksta organizme, kai trūksta vandens:
- sumažėja kraujo tūris ir tirštėja kraujas
- kraujagyslės susitraukia, kad palaikytų kraujotaką
- širdis pradeda dirbti intensyviau
- sutrinka natūralus kraujospūdžio reguliavimas
- spaudimo rodmenys tampa nestabilūs
Dėl šios priežasties vanduo ir kraujospūdis yra glaudžiai susiję net tada, kai žmogus to nejaučia kasdien.
Net nedidelis, bet nuolatinis skysčių trūkumas gali palaipsniui išbalansuoti sistemą ir apsunkinti spaudimo kontrolę.
Gydytojai pastebi tą patį kasdienėje praktikoje
Kai kardiologai kalba apie kraujospūdį, vanduo vis dažniau minimas ne šiaip sau. Gydytojai pastebi, kad žmonės, kurie per dieną išgeria labai mažai skysčių, dažniau skundžiasi nestabiliu spaudimu. Vieną dieną jis per žemas, kitą – netikėtai pakyla, nors mityba ar vaistai nepasikeitė.
Priežastis paprasta. Kai organizmui trūksta vandens, kraujas tampa tirštesnis, o širdžiai jį stumti tampa sunkiau. Kūnas ima taupyti, kraujagyslės susitraukia, o spaudimo rodmenys ima svyruoti. Žmogus gali jausti silpnumą, galvos svaigimą ar spaudimą galvoje.
Tyrimai tik patvirtina tai, ką gydytojai mato kasdien. Žmonės, kurių organizme vandens mažiau, dažniau turi problemų su kraujospūdžio reguliavimu.
Tie, kurie geria pakankamai, dažniau turi stabilesnius rodmenis, ypač jei kalbame apie ilgą laiką, o ne vieną dieną.
Vandens poreikis nėra vienodas visiems
Kalbant apie tai, kiek vandens reikia per dieną, vieno tikslaus skaičiaus nėra. Kardiologai pabrėžia, kad vanduo ir kraujospūdis glaudžiai susiję, bet organizmo poreikiai labai skiriasi. Vienam pakanka mažiau, kitam reikia gerokai daugiau, kad spaudimas būtų stabilesnis.
Viskas priklauso nuo kelių paprastų dalykų. Kūno svorio, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, net nuo to, kiek kavos ar kitų gėrimų išgeriama per dieną. Jei žmogus juda daugiau, prakaituoja, gyvena šiltesnėje aplinkoje, skysčių poreikis natūraliai didėja.
Dažnai minimos bendros rekomendacijos, pavyzdžiui, apie 2–3 litrus skysčių per dieną, tačiau svarbu suprasti, kad tai apima ne tik vandenį. Skysčiai gaunami ir su maistu, sriubomis, daržovėmis, vaisiais. Dėl to kai kurie žmonės geria mažiau vandens, bet vis tiek nėra dehidratuoti.
Paprastas būdas suprasti, ar vandens pakanka, yra stebėti savo savijautą. Jei dažnai jaučiamas nuovargis, galvos skausmas, burnos sausumas ar spaudimo svyravimai, tai gali būti ženklas, kad skysčių trūksta.
Vanduo padeda kraujospūdžiui tada, kai geriama protingai
shutterstock.com
Vien tik padidinti vandens kiekį neužtenka. Svarbu, kaip ir kada jis geriamas. Kardiologai pabrėžia, kad net geri įpročiai gali neduoti naudos, jei vanduo vartojamas netinkamai ar nenuosekliai.
1. Gėrimas mažais kiekiais per dieną
Vanduo, geriamas po truputį, geriau įsisavinamas ir neapkrauna kraujotakos. Kai išgeriama daug iš karto, dalis skysčio tiesiog pašalinama, o nauda spaudimo stabilumui būna mažesnė.
2. Vanduo ryte padeda „įjungti“ kraujotaką
Po nakties organizmas būna praradęs skysčių. Stiklinė vandens ryte padeda atkurti kraujo tūrį ir sumažina staigių spaudimo svyravimų tikimybę dienos pradžioje.
3. Gėrimas kartu su vaistais reikalauja dėmesio
Kai kurie kraujospūdžio vaistai veikia per skysčių balansą. Todėl vandens kiekio didinimas turi būti nuoseklus, o ne staigus. Staigūs pokyčiai gali laikinai paveikti rodmenis.
4. Skysčių poreikis didėja karštu oru ir judant
Prakaituojant netenkama ne tik vandens, bet ir kraujo tūrio stabilumo. Jei skysčiai nekompensuojami, spaudimas gali pradėti svyruoti, net jei ramybės metu jis būna normalus.
5. Paprastas vanduo yra geriausias pasirinkimas
Saldinti ar kofeino turintys gėrimai gali veikti priešingai. Paprastas vanduo nedirgina kraujagyslių ir neapkrauna širdies papildomais stimulais.
Apibendrinimas
Vanduo ir kraujospūdis susiję kur kas glaudžiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kai organizmui nuolat trūksta skysčių, kraujotaka pradeda keistis, o spaudimo rodmenys tampa nestabilūs. Tai gali pasireikšti tiek kritimais, tiek netikėtais pakilimais.
Pakankamas vandens kiekis nepašalina visų problemų, tačiau sudaro sąlygas organizmui dirbti tolygiau. Kai kraujas nėra per tirštas, širdžiai lengviau atlikti savo darbą, o kraujagyslėms nereikia nuolat prisitaikyti. Dėl to vanduo tampa paprastu, bet svarbiu veiksniu, padedančiu palaikyti stabilesnį kraujospūdį kasdien.