Žiema daugeliui atrodo netinkamas metas imtis genėjimo, tačiau vyšnioms tai gali būti vienas palankiausių laikotarpių. Kai medis ilsisi, jame nebevyksta aktyvus sulčių judėjimas, todėl genėjimas tampa ramesnis ir mažiau varginantis pačiam augalui.
Tinkamai atlikti pjūviai žiemą dažnai užgyja tvarkingiau nei pavasarį, kai medis jau bunda. Vyšnios genėjimas žiemą leidžia aiškiai matyti visą lajos struktūrą – be lapų lengviau pastebėti per tankias, silpnas ar pažeistas šakas. Tai padeda priimti tikslesnius sprendimus ir nepalikti nereikalingų ūglių, kurie vėliau tik atimtų jėgas iš būsimo derliaus.
Nuo tinkamai pasirinkto meto ir sąlygų priklauso genėjimo sėkmę
Žiemos genėjimas duoda naudą tik tada, kai pasirenkamas teisingas laikas ir oro sąlygos. Gruodis laikomas saugiausiu periodu, nes medis jau visiškai ramybės būsenoje, bet dar nėra didelių šalčių, kurie galėtų pakenkti medienai.
Svarbiausia stebėti temperatūrą. Jei lauke šalčiau nei –8 °C, genėjimą geriau atidėti. Esant didesniam šalčiui, šakos tampa trapios, pjūviai gali skilti, o tai vėliau sukelia ligas ar net šakų džiūvimą. Esant švelnesniam orui, medis pjūvius toleruoja gerokai ramiau.
Taip pat svarbu, kad genėjimo dieną nebūtų drėgna ar sninga. Sausas, ramus oras padeda išvengti infekcijų patekimo į pjūvio vietas ir leidžia tvarkingai atlikti visus darbus be papildomos rizikos medžiui.
Aiški genėjimo eiga
Vyšnios genėjimas žiemą turi vykti nuosekliai, be skubėjimo. Kiekvienas pjūvis turi tikslą, nes netinkamai pašalinta šaka gali atsiliepti ne tik derliui, bet ir viso medžio sveikatai ateinančiais metais. Žemiau – praktinė, sodininkų patikrinta tvarka, kurią verta sekti žingsnis po žingsnio.
1. Pradėkite nuo sausų ir pažeistų šakų.
Visos nudžiūvusios, nulūžusios ar akivaizdžiai ligotos šakos šalinamos pirmiausia. Jos tik eikvoja medžio energiją ir tampa ligų židiniu. Pjaukite iki sveikos medienos, nepalikdami kelmelių.
2. Pašalinkite šakas, augančias į lajos vidų.
Į vidų nukreipti ūgliai tankina lają, blogina oro cirkuliaciją ir šviesos patekimą. Tokios šakos ateityje dažniausiai būna silpnos ir menkai dera, todėl jas verta pašalinti be gailesčio.
3. Retinkite konkuruojančias viršūnes.
Jei matote kelias stiprias šakas, augančias labai arti viena kitos ar besikryžiuojančias, palikite tik stipriausią. Likusios ilgainiui trinsis, lūš arba taps ligų vartais.
4. Palikite pagrindines skeletines šakas.
Suaugusioje vyšnioje pakanka 5–6 stiprių skeletinių šakų, augančių skirtingomis kryptimis. Tarp jų turi būti pakankamas atstumas, kad kiekviena gautų šviesos ir galėtų formuoti derančius ūglius.
5. Sutrumpinkite per ilgas, išsitaškiusias šakas.
Jei šaka per ilga ir aiškiai iškrenta iš bendros lajos formos, ją galima sutrumpinti iki stipraus šoninio ūglio. Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą ir skatina naujų vaisinių šakelių formavimąsi.
6. Naudokite tik švarius ir aštrius įrankius.
Kiekvienas pjūvis turi būti lygus. Prieš darbą ir jo metu įrankius verta dezinfekuoti, kad į žaizdas nepatektų bakterijos ar grybeliai.
7. Pjūvius būtinai apsaugokite.
Stambesnes vietas patepkite sodo tepalu ar derva. Tai apsaugo nuo išdžiūvimo ir infekcijų, ypač žiemos metu, kai medis pats dar negali aktyviai gyti.
Dažniausios klaidos žiemą gali kainuoti visą sezoną
Net ir turint gerus įrankius, rezultatas priklauso nuo sprendimų. Žiemos metu vyšnia atrodo tarsi negyva, todėl kai kurios klaidos išryškėja tik vasarą, kai medis silpnai auga arba menkai dera. Jų vengimas dažnai duoda daugiau naudos nei papildomas genėjimas.
Dažniausiai problemos kyla ne dėl to, kad nupjauta per daug, o dėl netinkamai parinktų šakų arba neteisingo momento. Medis į tai reaguoja lėtai, bet užtikrintai.
Ko reikėtų vengti žiemą genint vyšnią:
- Genėti esant stipresniam nei –8 °C šalčiui
- Palikti trumpus kelmelius vietoje švaraus pjūvio
- Šalinti daug jaunų, vienmečių ūglių
- Neliesti senų, bet dar gyvybingų skeletinių šakų
- Dirbti nešvariais ar atšipusiais įrankiais
Šios klaidos dažniausiai lemia silpną žydėjimą, mažesnį uogų kiekį arba ilgesnį medžio atsigavimą pavasarį. Kartais medis net užsidaro ir visą sezoną skiria ne vaisiams, o išgyvenimui.
Kai genėjimas atliekamas ramiai ir apgalvotai, vyšnia pavasarį bunda stipresnė. Ji greičiau leidžia naujus ūglius, formuoja daugiau žiedinių pumpurų ir vasarą atsilygina tankiu, sveiku derliumi.
Pabaigai
Vyšnios genėjimas žiemą nėra sudėtingas darbas, jei į jį žiūrima paprastai ir be skubėjimo. Svarbu ne nupjauti kuo daugiau, o palikti tai, kas medžiui iš tikrųjų reikalinga. Kuo aiškesnė laja, tuo lengviau vyšniai augti ir brandinti uogas.
Tvarkingai praretintas medis pavasarį greičiau atgyja, o vasarą džiugina ne pavienėmis uogomis, bet pilnomis šakomis. Kartais vienas ramus darbas žiemą reiškia mažiau rūpesčių ir daugiau derliaus visam sezonui.