Produktai nuo kurių silpsta širdis dažnai patenka į kasdienį racioną net nepastebint. Nors širdies veiklai didelę įtaką daro stresas, paveldimumas ar fizinis aktyvumas, mityba išlieka vienu svarbiausių veiksnių, kurį galima kontroliuoti.
Pastebima, kad širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka viena dažniausių ankstyvos mirties priežasčių. Netinkami mitybos įpročiai ilgainiui prisideda prie padidėjusio cholesterolio, aukšto kraujospūdžio ir antsvorio – būtent šie veiksniai tyliai silpnina širdį.
Kaip mityba veikia širdies ir kraujagyslių sistemą
Širdies veikla glaudžiai susijusi su tuo, kas kasdien patenka į lėkštę. Maistas veikia kraujospūdį, cholesterolio lygį, kūno svorį ir net kraujagyslių elastingumą. Ilgą laiką netinkami pasirinkimai gali nepastebimai silpninti širdį, net jei savijauta iš pradžių atrodo gera.
Vienas svarbiausių mechanizmų – riebalų ir cholesterolio pusiausvyra organizme. Nors dalis cholesterolio reikalinga hormonų ir kitų medžiagų sintezei, per didelis vadinamojo „blogojo“ cholesterolio kiekis skatina aterosklerozinių plokštelių formavimąsi. Tokios sankaupos siaurina kraujagysles ir didina infarkto bei insulto riziką.
Ne mažiau svarbus ir druskos kiekis. Maistas, kuriame gausu natrio, skatina skysčių kaupimąsi organizme, didina kraujospūdį ir apsunkina širdies darbą. Ilgainiui tai tampa vienu pagrindinių hipertenzijos vystymosi veiksnių.
Dar vienas aspektas – kūno svoris. Kaloringas, perdirbtas maistas skatina riebalinio audinio kaupimąsi, o tai reiškia didesnį kraujo tūrį ir papildomą apkrovą širdžiai. Jei tokia būsena tęsiasi metus ar ilgiau, širdies struktūroje gali atsirasti negrįžtamų pokyčių.
Dėl šios priežasties svarbu ne tik tai, kiek valgoma, bet ir kokie produktai sudaro kasdienį racioną.
3 produktai, nuo kurių silpsta širdis ir didėja insulto rizika
Kai kurie produktai neatrodo pavojingi, nes dažnai vartojami ir laikomi „įprastais“. Vis dėlto reguliarus jų perteklius ilgainiui daro didelę įtaką širdies ir kraujagyslių sistemai. Būtent tokie pasirinkimai dažniausiai siejami su padidėjusiu kraujospūdžiu, cholesterolio disbalansu ir didesne insulto rizika.
1. Perteklinis cukrus
Cukrus tiesiogiai neskauda širdies, tačiau jo poveikis pasireiškia per kelis mechanizmus. Didelis cukraus kiekis skatina antsvorį, insulino rezistenciją ir didina antro tipo diabeto riziką. Tokia būklė dažnai lydi širdies ir kraujagyslių ligas.
Pastebima, kad žmonės, kurių mityboje gausu saldumynų, saldžių gėrimų ir desertų, dažniau susiduria su padidėjusiu kraujo spaudimu ir ateroskleroze. Rekomenduojama riboti pridėtinį cukrų ir jo neviršyti kasdienėje mityboje.
2. Druska ir sūrūs produktai
Druska yra vienas didžiausių kraujospūdžio priešų. Per didelis natrio kiekis skatina skysčių kaupimąsi organizme, todėl širdžiai tenka dirbti intensyviau. Ilgainiui tai didina hipertenzijos ir insulto riziką.
Ypač daug druskos slypi perdirbtuose produktuose – marinuotuose gaminiuose, padažuose, pusgaminiuose, užkandžiuose. Net ir dažnas įprotis papildomai sūdyti maistą gali turėti reikšmingą poveikį širdies sveikatai.
3. Transriebalai ir sotieji riebalai
Transriebalai laikomi vienais pavojingiausių širdžiai. Jie didina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir mažina „gerojo“, kuris padeda apsaugoti kraujagysles. Tokie riebalai dažniausiai randami keptame maiste, konditerijoje, margarinuose, dešrose ir perdirbtuose sūriuose.
Sotieji riebalai, vartojami per dažnai, taip pat prisideda prie aterosklerozės vystymosi. Reguliarus riebaus mėsos ir perdirbtų mėsos gaminių vartojimas ilgainiui silpnina širdies darbą.
Nuotrauka: shutterstock.com
Ką verta rinktis vietoje, kad širdis būtų apsaugota
Atsisakyti žalingų produktų dažnai lengviau tada, kai aišku, kuo juos pakeisti. Širdžiai palanki mityba nereiškia griežtų draudimų – svarbiausia pasirinkti produktus, kurie neapkrauna kraujagyslių ir padeda palaikyti gerą savijautą.
Subalansuotas racionas leidžia sumažinti rizikas net ir be radikalių pokyčių.
Riebios mėsos vietoje – žuvis ir liesi baltymai
Žuvis, ypač riebi jūrinė, vertinama dėl omega-3 riebalų rūgščių, kurios padeda palaikyti kraujagyslių elastingumą. Tokius patiekalus pakanka įtraukti kelis kartus per savaitę.
Kasdienėje mityboje taip pat tinka liesa mėsa, paukštiena, ankštiniai augalai ir kiti baltymų šaltiniai, kurie neapkrauna širdies pertekliniais riebalais.
Vietoje druskos – natūralūs prieskoniai
Sumažinus druskos kiekį, skonio dažnai pasigendama tik iš pradžių. Vėliau jį sėkmingai kompensuoja žolelės, česnakas, citrinos sultys, pipirai ir kiti natūralūs prieskoniai.
Toks įprotis padeda palaikyti normalesnį kraujospūdį ir mažina insulto riziką.
Daugiau daržovių, vaisių ir skaidulų
Daržovės ir vaisiai turėtų sudaryti reikšmingą kasdienio raciono dalį. Juose esantys vitaminai, mineralai ir skaidulos padeda reguliuoti cholesterolio lygį ir palaikyti stabilų svorį.
Naudingi ne tik švieži, bet ir šaldyti, troškinti ar kepti produktai, jei jie ruošiami be perteklinių riebalų.
Sveikesni riebalai vietoje perdirbtų
Augaliniai aliejai, riešutai ir sėklos, vartojami saikingai, yra palankesni širdžiai nei transriebalai. Tokie riebalai padeda išlaikyti geresnį lipidų balansą ir palaiko normalią kraujagyslių funkciją.
Kai širdies sveikata prasideda nuo kasdienio pasirinkimo
Produktai nuo kurių silpsta širdis dažniausiai nėra egzotiški ar reti – jie į kasdienį racioną patenka tyliai, per įpročius. Perteklinis cukrus, druska ir nesveiki riebalai ilgainiui sukuria papildomą apkrovą širdžiai, net jei trumpuoju laikotarpiu poveikis nejaučiamas.
Svarbu suprasti, kad širdies sveikata priklauso ne nuo vieno produkto, o nuo bendro mitybos vaizdo. Nedideli, bet nuoseklūs pokyčiai – mažesnis perdirbto maisto kiekis, daugiau natūralių produktų ir sąmoningesnis požiūris į porcijas – gali turėti ilgalaikę naudą.
Rūpinimasis širdimi dažniausiai prasideda ne nuo draudimų, o nuo pasirinkimo, kas kasdien dedama į lėkštę. Būtent čia formuojamas pagrindas stipresnei savijautai ir mažesnei rimtų sveikatos problemų rizikai.