back to top
Pradžia Tinklaraštis Puslapis 8

Prieš miegą kojas laikau tik taip – limfos stagnacija išnyko matomai

Daugelis iš mūsų po ilgos darbo dienos jaučia tą patį: kojų sunkumą, veržiantį batų spaudimą ir nemalonų tinimą. Atrodytų, tai tik nuovargis, tačiau mediciniškai tai dažnai signalizuoja apie sutrikusį limfos drenažą.

Jei ignoruosite šiuos ženklus, galite sulaukti rimtesnių venų varikozės problemų. Visgi sprendimas gali būti neįtikėtinai paprastas ir pigus.

Ortopedinė pagalvėlė kojoms – tai priemonė, kurią išbandę žmonės teigia, kad limfos stagnacija ir tinimas išnyksta vos per kelias savaites, o miego kokybė pakyla į naują lygį.

Kas yra ortopedinė pagalvėlė kojoms?

Tai specialios formos, dažniausiai pleišto pavidalo gaminys, sukurtas anatomiškai teisingai palaikyti kojas gulimoje padėtyje. Pagrindinis jos tikslas – leisti kojoms būti pakeltoms aukščiau už kūno ir širdies lygį.

Skirtingai nei paprastos pagalvės, kurios susispaudžia ir nesuteikia tvirtos atramos, specializuota ortopedinė pagalvėlė kojoms palaiko galūnes per visą jų ilgį – nuo sėdmenų iki pat kulnų.

Toks vientisas palaikymas yra kritiškai svarbus, kad kraujagyslės nebūtų užspaudžiamos tam tikruose taškuose ir kraujotaka vyktų sklandžiai.

Kaip tai veikia kovojant su limfos stagnacija?

Mūsų kūno fiziologija tokia, kad didžiąją dienos dalį kojos yra žemiausiame taške. Dėl gravitacijos poveikio skysčiai kaupiasi apatinėse galūnėse.

Širdžiai tampa vis sunkiau su spaudimo pagalba pakelti šį skystį atgal į viršų, ypač jei kraujagyslių vožtuvai yra nusilpę.

Taip atsiranda limfos stagnacija – skysčių sankaupa audiniuose, kurią matome kaip tinimą.

Kai prieš miegą kojos padedamos ant ortopedinės pagalvės, gravitacija pradeda dirbti jūsų naudai. Skysčiai natūraliai pradeda tekėti atgal į bendrą kraujotakos sistemą.

Tai žymiai palengvina širdies darbą ir leidžia limfinei sistemai efektyviai išsivalyti. Reguliarus šis veiksmas padeda išvengti „sunkių kojų“ sindromo ir neleidžia vystytis lėtiniam venų nepakankamumui.

Kam rekomenduojama naudoti šią priemonę?

Specialistai išskiria kelias grupes žmonių, kuriems ortopedinė pagalvėlė kojoms yra tiesiog būtina:

  • Nėščiosioms: Kai dėl hormonų pokyčių ir didėjančio svorio kojų tinimas tampa kasdienybe.
  • Sergantiems varikoze: Padeda sumažinti spaudimą venose ir stabdo ligos progresavimą.
  • Turintiems sąnarių ligų: Padeda nuimti įtampą nuo kelių ir klubų sąnarių.
  • Dirbantiems stovimą ar sėdimą darbą: Padeda pašalinti per dieną sukauptą nuovargį, spazmus ir raumenų konvulsijas.

Konstrukcijos ypatybės ir medžiagos

Šiuolaikinės ortopedinės pagalvės yra apgalvotos iki smulkmenų. Dažnai jos turi kelis skirtingo aukščio „valiukus“ (pavyzdžiui, 16 ir 22 cm), kas leidžia individualiai parinkti patogiausią padėtį pagal ūgį ir poreikius. Kai kurie modeliai turi papildomus įdėklus aukščio reguliavimui.

Populiariausia medžiaga šioms pagalvėms gaminti – poliuretano putos. Tai ne tik patvari medžiaga, kuri išlaiko formą daugelį metų, bet ir pasižymi antibakterinėmis bei hipoalerginėmis savybėmis.

Ji yra saugi odai, neleidžia kauptis dulkėms ir nesusispaudžia po kojų svoriu, užtikrindama pastovų ir anatomiškai teisingą aukštį. Būtent teisingas aukštis garantuoja priešvarikozinį efektą.

Ortopedinė pagalvėlė kojoms naudojama pakėlus kojas, siekiant pagerinti limfos nutekėjimą
Ortopedinė pagalvėlė kojoms padeda laikyti kojas tinkamoje padėtyje poilsio metu.
Nuotrauka: shutterstock.com

Naudojimo taisyklės: 30 minučių prieš miegą

Norint pajusti realų poveikį, nebūtina su pakeltomis kojomis praleisti visos nakties (nors daugeliui tai tampa patogiausia miego poza). Specialistai rekomenduoja:

  1. Trukmė: Pagulėkite ant pagalvės 15–30 minučių prieš pat užmiegant.
  2. Rezultatas: Per šį laiką iš audinių pasišalina perteklinis skystis, pagerėja limfos cirkuliacija ir dingsta sunkumo jausmas.
  3. Reguliarumas: Naudojant pagalvę kasdien, matomi limfos stagnacijos simptomų pokyčiai stebimi jau po 2–4 savaičių.

Tokia paprasta rutina padeda užkirsti kelią varikozinių venų vystymuisi ir leidžia organizmui pailsėti regeneracijos metu.

Kaina ir prieinamumas: investicija, kuri atsiperka

Lyginant su brangiais limfodrenažiniais masažais ar vaistais nuo tinimo, ortopedinė pagalvėlė kojoms yra neįtikėtinai pigus sprendimas.

Kokybišką gaminį galima įsigyti už maždaug 10–40 eurų. Tai vienkartinė investicija į jūsų sveikatą, kuri tarnaus ilgus metus.

Lietuvoje šių prekių galima rasti specializuotose medicinos technikos parduotuvėse arba užsisakyti internetu, renkantis pagal matmenis ir putų tankį.

Išvada: paprastas žingsnis į lengvesnę kasdienybę

Apibendrinant galima teigti, kad ortopedinė pagalvėlė kojoms yra vienas paprasčiausių ir efektyviausių būdų kovoti su limfos stagnacija be papildomų vaistų.

Anatomiškai teisinga kojų padėtis prieš miegą leidžia gravitacijai pasirūpinti jūsų kraujotaka, šalina tinimus ir saugo venas nuo per didelio krūvio.

Jei kas vakarą jaučiate, kad jūsų kojos tapo „švininės“, o batai spaudžia labiau nei ryte – nelaukite rimtesnių komplikacijų.

Močiutės triukas: įmeskite tai į puodą su pupelėmis ir pilvo pūtimas sumažės

Pupelės yra vienas vertingiausių ir pigiausių augalinių baltymų šaltinių, tačiau daugelis žmonių jų vengia dėl vienos itin nemalonios bei socialiai nepatogios priežasties – stipraus pilvo pūtimo bei dujų susidarymo.

Nors šis šalutinis poveikis daugeliui atrodo kaip neišvengiama ankštinių augalų savybė, mūsų močiutės jau seniai žinojo paprastą, bet genialų būdą, kaip mėgautis šiuo maistu be jokio diskomforto.

Paslaptis yra itin paprasta ir prieinama kiekvienoje virtuvėje: sodos žiupsnelis su pupelėmis ruošimo metu gali visiškai pakeisti jūsų virškinimo patirtį ir savijautą po valgio.

Kodėl pupelės taip stipriai pučia pilvą?

Pagrindinė dujų susidarymo priežastis yra pupelėse bei kituose ankštiniuose augaluose esanti fitino rūgštis bei specifiniai sudėtiniai angliavandeniai.

Fitino rūgštis yra savotiškas augalo apsaugos mechanizmas, kuris ne tik trukdo virškinimui, bet ir neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti vertingų mineralų, tokių kaip kalcis, cinkas ar geležis.

Be to, subrendusiose, džiūvusiose pupelėse yra sukaupta daug nemaistinių oligosacharidų.

Žmogaus organizmas evoliuciškai neturi specifinių fermentų, galinčių pilnai suskaidyti šiuos sudėtingus cukrus plonajame žarnyne. Todėl jie nesuvirškinti pasiekia storąją žarną, kur juos ima intensyviai skaidyti ten esančios bakterijos.

Būtent šio fermentacijos proceso metu ir išsiskiria didelis kiekis anglies dvideginio bei kitų dujų.

Nors pupelės, lęšiai, sojos ir žirniai pasižymi didele skaidulų bei naudingų baltymų gausa, šių cukrų sankaupos daro juos sunkiai įsisavinamu produktu. Štai čia į pagalbą ateina senas, laiko patikrintas močiutės triukas, kuris sprendžia problemą iš esmės.

Močiutės paslaptis – sodos žiupsnelis su pupelėmis

Nors šiuolaikinėse moderniose receptų knygose gudrybė minima vis rečiau, maistinė soda vertinama kaip puiki priemonė pilvo pūtimui malšinti bei virškinimui gerinti.

Kai į vandenį, kuriame mirkomos ar vėliau verdamos pupelės (rekomenduojama apie 1/4 arbatinio šaukštelio vienam litrui vandens), pridedamas nedidelis sodos žiupsnelis, organizme ir puode vyksta keletas svarbių procesų:

  1. Pupelių suminkštinimas: Soda efektyviai padeda suardyti kietus pektino ryšius augalo ląstelių sienelėse. Dėl to pupelės išverda kur kas greičiau, o jų tekstūra tampa maloniai kreminė ir švelni.
  2. Fitino rūgšties neutralizavimas: Šarminė sodos aplinka padeda kur kas greičiau suskaidyti fitino rūgštį, kuri yra vienas pagrindinių virškinimo sistemos priešų.
  3. Oligosacharidų skaidymas: Sodos žiupsnelis su pupelėmis padeda dalinai suskaidyti tuos pačius sudėtingus cukrus, kurie yra atsakingi už nemalonų fermentacijos procesą žarnyne.
  4. Skrandžio rūgštingumo balansas: Maistinė soda reaguoja su skrandžio rūgštimis, todėl gaminamas anglies dvideginis skatina lengvą raugulį, kuris padeda natūraliai pašalinti dalį dujų dar prieš joms patenkant į žarnyną.
Sodos žiupsnelis, naudojamas verdant pupeles
Sodos žiupsnelis verdant pupeles gali padėti sumažinti pilvo pūtimą.
Nuotrauka: shutterstock.com

Kaip teisingai naudoti sodą gaminant namuose?

Norint pasiekti maksimalų teigiamą rezultatą, sodos žiupsnelis su pupelėmis turėtų būti naudojamas dviem pagrindiniais etapais.

Pirmiausia, džiovintas pupeles rekomenduojama išmirkyti šaltame vandenyje su žiupsneliu sodos nuo 8 iki 12 valandų. Tai ne tik drastiškai sutrumpins vėlesnį virimo laiką, bet ir tiesiogine prasme „ištrauks“ didžiąją dalį sunkiai virškinamų junginių į vandenį.

Po ilgo mirkymo pupeles būtina itin kruopščiai nuplauti po stipria tekančio vandens srove, kad pašalintumėte visus ištirpusius oligosacharidus.

Antrasis etapas – pats virimas. Į puodą įpilkite šviežio vandens ir, kai jis užvirs, vėl įberkite nedidelį sodos žiupsnelį.

Tai užtikrins, kad net ir pačios kiečiausios pupelių rūšys taps minkštos ir lengvai virškinamos.

Svarbu nepadauginti sodos, kad nepakeistumėte patiekalo skonio ar nesunaikintumėte visų B grupės vitaminų.

Papildomi patarimai lengvesniam virškinimui

Nors sodos žiupsnelis su pupelėmis yra laikomas vienu efektyviausių metodų, galite dar labiau palengvinti savo organizmo darbą.

Dietologai rekomenduoja pupinius augalus derinti su kinoa, grikiais arba ryžiais – šios kruopos padeda subalansuoti aminorūgščių kiekį.

Taip pat virimo pabaigoje visada įdėkite kmynų, krapų ar lauro lapų, kurie natūraliai slopina nepageidaujamą fermentaciją žarnyne.

Išvada: mėgaukitės pupelėmis be jokios baimės

Daugiau nebereikia atsisakyti skanių meksikietiškų troškinių, sočių sriubų ar šviežių salotų su ankštiniais augalais dėl baimės pasijusti nepatogiai po vakarienės.

Sodos žiupsnelis su pupelėmis yra paprastas, saugus, pigus ir laiko patikrintas metodas, kuris padaro šį augalinį baltymų šaltinį prieinamą kiekvienam iš mūsų.

Tai ne tik naudingas kulinarinis triukas, bet ir nuoširdus rūpestis savo virškinimo sistema bei gera savijauta, leidžiantis mėgautis maistu ir jaustis lengvai bet kurioje situacijoje.

Vaistinėje kainuoja 1 eurą: šis skystis akimirksniu naikina karpas ir nuospaudas

Daugelis susidūrę su nemaloniomis ir estetiškai nepatraukliomis odos problemomis, tokiomis kaip virusinės karpos ar gilios, skausmingos nuospaudos, skuba ieškoti brangių lazerinių procedūrų, krioterapijos seansų ar sudėtingų receptinių medikamentų.

Tačiau veiksmingas sprendimas dažnai slypi paprastume ir neįtikėtinoje gamtos jėgoje, kurią pasitelkdavo dar mūsų protėviai. Vaistinėse galima rasti specializuotą priemonę, kuri kainuoja vos vieną eurą, tačiau savo efektyvumu lenkia daugelį prabangių analogų.

Tai ugniažolės ekstraktas nuo karpų – itin koncentruotas ir galingas skystis, gaminamas iš augalo, kuris liaudies medicinoje ne veltui vadinamas „karpažole“.

Mokslinė galia: kodėl ugniažolė tokia veiksminga?

Ugniažolė (lot. Chelidonium majus) tiek liaudies, tiek tradicinėje medicinoje yra vertinama dėl savo unikalių „deginančių“, priešuždegiminių ir stiprių antivirusinių savybių.

Pagrindinė šio augalo paslaptis slypi jo tirštose, oranžinėse sultyse ir jose esančiose cheminėse sudėtyse.

Mokslininkai augalo audiniuose rado daugiau nei 20 skirtingų alkaloidų, iš kurių svarbiausias ir aktyviausias yra chelidoninas. Šios biologinės medžiagos pasižymi stipriu citotoksiniu poveikiu pažeistoms ląstelėms.

Tai reiškia, kad ugniažolės ekstraktas nuo karpų veikia selektyviai – jis tiesiogiai atpažįsta ir naikina žmogaus papilomos viruso (ŽPV) pažeistas ląsteles, neleisdamas joms toliau daugintis.

Patekęs ant pažeistos vietos, ekstraktas giliai skverbiasi į dermos sluoksnius, stabdo karpos augimą ir priverčia jos infekuotus audinius tiesiog apmirti.

Tuo pačiu metu augalo sultyse esantys organiniai rūgščių junginiai ir fermentai atlieka natūralų cheminį audinio deginimą, kuris yra kur kas švelnesnis nei chirurginis pjūvis, bet itin tikslus.

Ugniažolės augalas ir ekstraktas nuo karpų
Ugniažolės ekstraktas liaudies medicinoje naudojamas odos problemoms spręsti.
Nuotrauka: shutterstock.com

Procedūros eiga: kaip pasiekti rezultatą per savaitę?

Naudojant ugniažolės ekstraktą, gijimo procesas vyksta palaipsniui, sluoksnis po sluoksnio ardant pažeistą audinį. Po pirmųjų kelių aplikacijų pastebėsite, kad darinys pradeda keisti savo spalvą – jis pamažu tamsėja, paruduoja, o galiausiai pajuoduoja.

Tai yra geras ženklas, reiškiantis, kad viruso pažeistos ląstelės žūsta ir organizmas pradeda jas šalinti.

Teigiama, kad reguliariai naudojant priemonę bent 1–2 kartus per dieną, nedidelės karpos išnyksta vos per vieną savaitę.

Gilesnės, įsisenėjusios ir itin kietos nuospaudos reikalauja šiek tiek daugiau kantrybės bei laiko.

Ugniažolės ekstraktas nuo karpų jas suminkština tiek, kad po kelių dienų intensyvaus tepimo suragėjusį audinį galima lengvai ir visiškai neskausmingai pašalinti dilde ar pemza.

Svarbiausia taisyklė yra nenutraukti gydymo kurso anksčiau laiko. Jį reikia tęsti tol, kol darinys visiškai nukrenta savaime ir po juo atsidengia švari, sveika bei pilnai regeneravusi oda, kurioje nelieka viruso pėdsakų.

Atsargumo priemonės: saugumas yra pirmoje vietoje

Kadangi ugniažolės ekstraktas nuo karpų yra itin agresyvus, rūgštinis ir stipriai koncentruotas skystis, jį naudoti namų sąlygomis reikia labai atsargiai.

Netinkamas elgesys su šiuo preparatu gali sukelti sveikų audinių cheminį nudegimą ar randėjimą, todėl specialistai primygtinai rekomenduoja laikytis šių saugumo taisyklių:

  1. Tikslus aplikavimas: Skystį tepkite itin tiksliai tik ant paties darinio centro. Tam geriausia naudoti vatos pagaliuką, dantų krapštuką arba gamintojo pridedamą specialų aplikatorių.
  2. Sveikos odos apsauga: Prieš procedūrą aplink karpą esančią sveiką odą būtinai patepkite storu sluoksniu riebaus kremo, vazelino ar cinko tepalo. Tai sukurs patikimą apsauginį barjerą, jei skystis netyčia nutekėtų ant sveikų vietų.
  3. Vengti jautrių zonų: Niekada nenaudokite šio ekstrakto ant veido, lūpų, intymių vietų ar kitų gleivinių, nes ten oda yra itin plona, todėl nudegimas gali būti labai gilus ir skausmingas.

Kodėl verta rinktis šį metodą?

Be neabejotino ir greito efektyvumo, šis metodas yra neįtikėtinai ekonomiškas. Už vieną eurą jūs gaunate priemonę, kurios kiekio užteks ne vienam, o keliems gydymo kursams.

Tai puiki alternatyva tiems, kurie vertina natūralią mediciną ir nori savarankiškai, be brangių vizitų pas gydytojus, susitvarkyti smulkias estetines problemas.

Ugniažolės ekstraktas nuo karpų veikia greitai, užtikrintai ir, jei naudojamas pagal instrukcijas, nepalieka jokių randų.


Išvada: gamta – pati stipriausia vaistinė

Nereikia išleisti didelių sumų norint turėti lygią, sveiką ir gražią odą. Ugniažolės galia, patikrinta daugelio kartų, leidžia atsikratyti didelį diskomfortą keliančių ataugų paprastai ir pigiai.

Jei ant jūsų kūno atsirado nepageidaujamas darinys, ugniažolės ekstraktas nuo karpų gali tapti jūsų patikimiausiu pagalbininku siekiant susigrąžinti odos švelnumą bei pasitikėjimą savimi.

Kemša kraujagysles akimirksniu: šio sūrio geriau atsisakyti

Daugelis žmonių jaučiasi visiškai sveiki, kol pamato savo kraujo tyrimų atsakymus. Nėra jokio skausmo ar įspėjamųjų ženklų, tačiau skaičiai rodo, kad kraujagyslės pavojingai kemšasi.

Jei rodikliai viršija 240 mg/dl ribą, gydytojai pirmiausia liepia keisti mitybą. Dažniausiai atsisakoma riebios mėsos ar kiaušinių, tačiau vienas produktas lieka nepastebėtas.

Mitybos specialistai perspėja, kad sūris ir cholesterolis yra itin glaudžiai susiję. Deja, viena populiari ir gurmanų mėgstama sūrio rūšis veikia kaip tikra riebalų bomba, kurią vertėtų pamiršti.

Kodėl pieno riebalai tampa priešais?

Prieš įvardijant pagrindinį kaltininką, svarbu suprasti, kas vyksta organizme. Cholesterolis nėra blogis, kol išlaikomas balansas. Problema kyla, kai maiste per daug sočiųjų riebalų.

Sūriuose jų gausu. Patekę į skrandį, jie siunčia signalą kepenims gaminti daugiau „blogojo“ (MTL) cholesterolio. Šis neturi kur dėtis ir pradeda lipti prie arterijų sienelių.

Ilgainiui kraujagyslės tampa kietos ir siauros. Širdžiai tenka pumpuoti kraują su milžiniška jėga, o tai tiesioginis kelias į rimtas širdies ligas.

Didžiausias pavojus slepiasi po balta plutele

Dietologai ir Amerikos širdies asociacijos ekspertai vieningai sutaria dėl vieno produkto. Jei turite problemų su cholesteroliu, privalote atsisakyti minkštųjų, kreminių sūrių.

Sąrašo viršūnėje atsiduria elegantiškasis prancūziškas Brie sūris. Nors jis vertinamas dėl švelnaus skonio, jo sudėtis verčia sunerimti. Tai nėra maistas – tai koncentruoti riebalai.

Šie produktai turėtų dingti iš pirkinių krepšelio

Jeigu tikslas yra išvalyti kraujagysles, reikia žinoti, kurie produktai daro didžiausią žalą. Tai sūriai, kuriuose sočiųjų riebalų koncentracija yra tiesiog per didelė sveikai širdžiai.


1. Brie sūris yra riebalų spąstai. Tai vienas kaloringiausių sūrių rinkoje. Kad išgautų tą burnoje tirpstančią kreminę tekstūrą, gamintojai naudoja itin riebų pieną. Vos viename gabalėlyje šio delikateso slypi didžiulė sočiųjų riebalų dozė, kuri tiesiogiai ir staigiai didina MTL rodiklius kraujyje.

2. Maskarponė veikia kaip sviestas. Nors maskarponė techniškai vadinama sūriu, savo sudėtimi ji labiau primena gryną sviestą. Didžiąją jos dalį sudaro sotieji riebalai. Tas pats galioja ir riebiems tepamiems sūreliams – jie dažnai reklamuojami kaip pusryčių maistas, tačiau iš tiesų tai tėra dar vienas būdas užkimšti kraujagysles.

3. Riebus Čederis kaupia apnašas. Nors Brie yra lyderis, nereikėtų pamiršti ir kietųjų sūrių. Riebus, brandintas Čederis taip pat turi daug sočiųjų riebalų. Tiesa, jo paprastai suvalgoma mažiau dėl intensyvaus skonio, tačiau rizika išlieka ta pati – pertekliniai riebalai nusėda ant arterijų sienelių.

Matematika, kuri verčia susimąstyti

Kad suprastumėte situacijos rimtumą, pažvelkime į konkrečius skaičius. Amerikos širdies asociacija (AHA) rekomenduoja griežtą ribą. Sočiųjų riebalų kiekis per dieną neturi viršyti 6 procentų visų kalorijų.

Vidutiniam žmogui tai yra vos apie 13 gramų per dieną. Dabar paskaičiuokime, ką daro vienas kąsnis.

Vos 30 gramų Brie sūrio (tai yra degtukų dėžutės dydžio gabalėlis) turi apie 7,5 gramo riebalų. Iš jų net 5 gramai yra sotieji (blogieji) riebalai.

Tai reiškia paprastą dalyką. Suvalgę vieną mažytį sūrio gabalėlį, jūs jau išnaudojote beveik 40 proc. visos dienos normos. Jei tą dieną dar valgysite mėsos ar vartosite sviesto, jūsų sūris ir cholesterolis virs pavojingu deriniu, viršijančiu saugias ribas.

Ar tai reiškia sūrio pabaigą?

Sūris ir cholesterolis – riebus minkštasis sūris su balta plutele
Kreminės tekstūros delikatesas, turintis daug sočiųjų riebalų. – Nuotrauka iš:
shutterstock.com

Griežtas draudimas dažniausiai veda prie persivalgymo, todėl mitybos specialistai siūlo ieškoti protingų kompromisų.

Jei negalite gyventi be sūrio, rinkitės liesesnes alternatyvas:

  • Mozzarella;
  • Feta (vartojama saikingai dėl druskos);
  • Liesa varškė.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į kietuosius sūrius, tokius kaip parmezanas. Nors jis riebus, dėl intensyvaus skonio jo užtenka vos kelių gramų, kad patiekalas taptų gardus.

Atminkite, kad aukšti rodikliai nėra nuosprendis atsisakyti viso skanaus maisto. Tai tiesiog signalas, kad reikia atidžiau skaityti etiketes. Atsisakius Brie sūrio ir pakeitus jį sveikesnėmis alternatyvomis, jūsų kraujagyslės jums padėkos.

Niekada nešildykite šio maisto antrą kartą: jis virsta kancerogenų bomba lėkštėje 

Dauguma mūsų esame įpratę gaminti maistą kelioms dienoms į priekį, o vėliau jį tiesiog pašildyti mikrobangų krosnelėje ar keptuvėje. Tai taupo laiką ir padeda išvengti maisto švaistymo.

Tačiau mitybos specialistai ir biochemikai įspėja, kad ne visi produktai yra tinkami tokiam apdorojimui. Kai kurie ingredientai po antrojo šildymo ciklo keičia savo molekulinę struktūrą ir tampa nebe naudingi, o kenksmingi.

Grybai ir špinatai pakartotinai šildant yra tie produktai, kurių antrą kartą dėti į puodą ar krosnelę griežtai nerekomenduojama dėl juose vykstančių cheminių virsmų.

Špinatai: nuo sveikatos šaltinio iki nitratų pavojaus

Špinatai pelnytai laikomi „supermaistu“ dėl didelio kiekio geležies, vitaminų ir natūralių nitratų. Patys savaime nitratai, esantys šviežiuose lapuose, nėra kenksmingi ir netgi padeda palaikyti sveiką kraujospūdį.

Tačiau problema iškyla tada, kai šis produktas patiria pakartotinį terminį apdorojimą.

Kai špinatai šildomi antrą kartą, juose esantys nitratai pradeda transformuotis į nitritus. Dar pavojingiau yra tai, kad veikiant aukštai temperatūrai (ypač mikrobangų krosnelėje), nitritai gali virsti nitrozaminais.

Medicininėje literatūroje nitrozaminai įvardijami kaip potencialūs kancerogenai, galintys neigiamai paveikti ląstelių DNR ir padidinti onkologinių susirgimų riziką.

Grybai ir špinatai pakartotinai šildant sukuria tokią cheminę terpę, kurioje naudingos medžiagos paprasčiausiai virsta toksinais, kurių organizmui sunku atsikratyti.

Grybai: sudėtingi baltymai ir virškinimo problemos

Grybai yra dar vienas produktas, kurį geriausia suvartoti iškart po pagaminimo.

Jų cheminė sudėtis pasižymi itin sudėtinga baltymų struktūra, kuri pradeda irti beveik akimirksniu po pirmojo terminio apdorojimo. Grybai yra labai jautrūs oksidacijai ir fermentų poveikiui.

Pakartotinis karščio poveikis keičia šių baltymų sudėtį, todėl gaminys tampa ne tik bevertis, bet ir sunkiai pasisavinamas mūsų virškinimo sistemai.

Net jei grybai nebuvo sugedę, juos pašildę galite pajusti pilvo pūtimą, dieglius ar net toksinio pobūdžio sutrikimus, primenančius lengvą apsinuodijimą.

Tai nutinka todėl, kad pakitusi baltymų konfigūracija organizmui tampa neatpažįstama ir sunkiai suskaidoma, sukeliant lėtinį uždegimą virškinamajame trakte.

Grybų patiekalas, kurio nerekomenduojama šildyti pakartotinai
Pakartotinai šildomi grybai gali pakeisti savo sudėtį ir tapti žalingi sveikatai.
Nuotrauka: shutterstock.com

Kaip išvengti žalos ir saugiai vartoti likučius?

Nors grybai ir špinatai pakartotinai šildant kelia riziką, tai nereiškia, kad likusį maistą privalote išmesti. Specialistai rekomenduoja laikytis kelių paprastų taisyklių, kurios padės išsaugoti sveikatą:

  1. Vartokite šaltus: Jei po pietų liko troškintų špinatų ar keptų grybų, geriau juos dėti į salotas, sumuštinius ar vartoti kaip šaltą užkandį. Taip išvengsite pavojingos nitratų transformacijos.
  2. Gaminkite mažomis porcijomis: Pasistenkite šių produktų ruošti tiek, kiek suvartosite vienu prisėdimu.
  3. Tinkamas laikymas: Jei vis tik nusprendėte palikti maistą kitam kartui, užtikrinkite, kad jis būtų atvėsintas kuo greičiau ir laikomas šaldytuve ne ilgiau kaip 24 valandas.

Kiti „rizikos grupės“ produktai

Verta paminėti, kad grybai ir špinatai pakartotinai šildant nėra vieninteliai pavojingi produktai. Panašūs procesai vyksta ir su bulvėmis bei vištiena.

Pavyzdžiui, antrą kartą šildoma vištiena taip pat keičia savo baltymų struktūrą, o bulvėse, jei jos ilgai laikomos kambario temperatūroje prieš šildymą, gali pradėti daugintis pavojingos bakterijos, kurių karštis ne visada sunaikina.

Išvada: maistas turi būti šviežias

Sveika mityba prasideda ne tik nuo produktų pasirinkimo, bet ir nuo tinkamo jų paruošimo bei vartojimo būdo. Suprasdami, kodėl grybai ir špinatai pakartotinai šildant tampa pavojingi, galite apsaugoti savo virškinimo sistemą nuo nereikalingo streso ir toksinų poveikio.

Leiskite maistui būti jūsų vaistu, o ne priežastimi, dėl kurios organizmas turi kovoti su kancerogenais. Rinkitės šviežumą ir saugumą kiekviename žingsnyje.

Kraujagyslės išsivalys pačios: 12 produktų, kurie mažina cholesterolį

Aukštas cholesterolio lygis dažnai nesukelia skausmo, tačiau lėtai kemša kraujagysles, kol vieną dieną ištinka infarktas ar insultas. Išgirdę diagnozę, daugelis skuba į vaistinę, pamiršdami, kad geriausias vaistas dažnai slepiasi virtuvėje.

Mitybos specialistai ir portalas „Very Well Health“ pabrėžia, kad tinkami produktai nuo cholesterolio gali padaryti stebuklus. Jie ne tik mažina „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį, bet ir didina „gerojo“ (DTL) rodiklius, taip natūraliai išvalydami kraujagysles be stiprių cheminių preparatų.

Mityba yra galingiausias ginklas kovoje už sveiką širdį

Šie natūralūs produktai nuo cholesterolio veikia skirtingais mechanizmais: vieni suriša riebalus žarnyne, kiti – blokuoja jų įsisavinimą ar slopina uždegimus.

Štai ką privalote įtraukti į savo pirkinių krepšelį:

1. Ankštinės daržovės veikia kaip kempinė. Pupelės, lęšiai ir žirniai yra nepakeičiamas augalinių baltymų šaltinis. Tačiau didžiausia jų vertė slypi tirpiojoje ląstelienoje. Patekusios į organizmą, šios skaidulos veikia tarsi kempinė – jos žarnyne „sugaudo“ cholesterolį ir neleidžia jam patekti į kraujotaką, taip tiesiogiai mažindamos MTL rodiklius.

2. Riešutai saugo nuo staigių priepuolių. Graikiniai riešutai ir migdolai yra tikra palaima širdžiai. Juose gausu sveikųjų riebalų ir vitamino E, kuris veikia kaip stiprus antioksidantas. Reguliarus riešutų vartojimas padeda subalansuoti cholesterolio santykį ir ženkliai sumažina infarkto bei insulto riziką.

3. Avokadas keičia blogus riebalus gerais. Šis riebus vaisius yra unikalus mononesočiųjų riebalų šaltinis. Tyrimai rodo, kad pakeitus gyvūninės kilmės riebalus (pavyzdžiui, sviestą) avokadu, galima greitai sumažinti blogojo cholesterolio lygį, ypač žmonėms, turintiems antsvorio.

4. Riebi žuvis mažina pavojingus trigliceridus. Lašiša, tunas, skumbrė ar sardinės privalo būti ant jūsų stalo bent du kartus per savaitę. Jose esančios Omega-3 riebalų rūgštys yra gyvybiškai svarbios širdžiai – jos mažina trigliceridų kiekį kraujyje ir apsaugo nuo metabolinio sindromo, kuris dažnai lydi aukštą cholesterolį.

Produktai nuo cholesterolio – natūralūs maisto šaltiniai kraujagyslių valymui
Širdžiai palankūs maisto pasirinkimai kasdienai. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

5. Miežiai suriša riebalų rūgštis. Tai vienas sveikiausių pilno grūdo produktų. Miežiuose gausu beta-gliukanų. Tai specifinė ląstelienos rūšis, kuri virškinamajame trakte suriša tulžies rūgštis ir riebalus, taip priversdama organizmą naudoti turimas cholesterolio atsargas ir valyti kraują.

6. Sojos produktai atkuria balansą. Sojos pupelės, tofu sūris ar sojų pienas yra puiki alternatyva riebiai mėsai. Reguliariai vartojami šie produktai padeda pagerinti santykį tarp blogojo ir gerojo cholesterolio, taip mažindami bendrą širdies ligų riziką.

7. Juodasis šokoladas gerina kraujagyslių elastingumą. Gera žinia smaližiams – kokybiškas juodasis šokoladas (kuriame kakavos yra ne mažiau kaip 70 proc.) yra vaistas. Jame esantys flavonoidai mažina blogojo cholesterolio oksidaciją ir padeda reguliuoti kraujospūdį.

8. Vaisiai veikia kaip priešuždegiminis skydas. Obuoliai, citrusiniai vaisiai ir uogos turi daug pektino. Tai tirpi ląsteliena, kuri kartu su polifenoliais mažina uždegiminius procesus kraujagyslėse ir neleidžia kauptis apnašoms.

9. Daržovės neleidžia kauptis svoriui. Dėl didelio skaidulų ir antioksidantų kiekio, daržovės yra būtinos kiekvieno valgymo metu. Jos turi mažai kalorijų, tačiau suteikia sotumo jausmą ir padeda natūraliai reguliuoti bendrą cholesterolio lygį organizme.

10. Arbata stabdo aterosklerozę. Tiek žalioji, tiek juodoji arbata yra turtingos polifenolių. Šios medžiagos neleidžia cholesteroliui „prilipti“ prie kraujagyslių sienelių, taip užkirsdamos kelią aterosklerozei – pagrindinei insulto priežasčiai.

11. Alyvuogių aliejus slopina vidinius uždegimus. Ypač tyras alyvuogių aliejus yra Viduržemio jūros dietos pagrindas. Jame esantys mononesočiejį riebalai ir polifenoliai efektyviai mažina blogąjį cholesterolį ir slopina organizme vykstančius lėtinius uždegimus.

12. Augaliniai steroliai blokuoja įsisavinimą. Tai natūralios medžiagos, kurių dedama į kai kuriuos produktus (margariną, jogurtus) arba vartojama kaip papildai. Jos struktūriškai panašios į cholesterolį, todėl konkuruoja su juo ir neleidžia jam įsigerti į kraują, sumažindamos MTL rodiklius net 8–10 procentų.

Nedideli pokyčiai – ilgalaikis rezultatas

Sveikata nepagerėja per vieną dieną, tačiau nuoseklumas daro stebuklus. Į jūsų kasdienį racioną įtraukti produktai nuo cholesterolio padės išvengti vaistų ir sudėtingų procedūrų ateityje.

Pradėkite nuo mažų žingsnių – pakeiskite rytinę bandelę avižine koše su uogomis, o riebų kepsnį – žuvimi, ir jūsų širdis jums padėkos.

Slaugytoja: šis paprastas testas namuose parodo, ar jūsų inkstai dar dirba gerai

Inkstai yra vieni tyliausių mūsų organizmo darbininkų. Jie nepertraukiamai filtruoja kraują, šalina toksinus ir reguliuoja skysčių pusiausvyrą, tačiau apie savo sutrikimus dažnai praneša tik tada, kai problema tampa rimta.

Viena pirmųjų užuominų apie galimą inkstų funkcijos nepakankamumą ar pažeidimą yra baltymai šlapime. Medicinoje šis reiškinys vadinamas proteinurija. Slaugytojai pastebi, kad žmonės retai atkreipia dėmesį į šlapimo pokyčius, nors paprastas stebėjimas galėtų padėti pastebėti ligą ankstyvoje stadijoje.

Baltymo nustatymas pagal putojimą yra vienas iš liaudiškų metodų, kuris skatina žmones labiau domėtis savo savijauta ir laiku kreiptis į specialistus profesionaliai apžiūrai.

Kas iš tiesų yra baltymas šlapime?

Mūsų kraujyje esantys baltymai yra gyvybiškai svarbios statybinės medžiagos, kurios atsakingos už audinių atstatymą ir fermentų gamybą. Sveiki inkstai veikia kaip itin tankus sietas: jų filtravimo vienetai, vadinami glomerulais, praleidžia vandenį ir smulkias atliekas, tačiau sulaiko dideles baltymų molekules kraujotakoje.

Tik maža dalis baltymų prasiskverbia pro šį filtrą, tačiau net ir tada apie 98% jų proksimaliniuose inkstų kanaluose yra reabsorbuojami, t. y. sugrąžinami atgal į kraują tolimesniam naudojimui.

Kai inkstų filtrai pažeidžiami, pro juos pradeda „sunktis“ didesnis baltymų kiekis, kurio organizmas nespėja susigrąžinti. Tai gali rodyti ne tik inkstų, bet ir kepenų patologijas, širdies nepakankamumą ar nėščiųjų gestozę.

Visgi, proteinurija ne visada reiškia lėtinę ligą. Ji gali būti funkcinė – atsirasti dėl stipraus emocinio streso, ilgalaikio karščiavimo, dehidratacijos ar itin intensyvaus fizinio krūvio sporto salėje.

Jei baltymų atsiranda būtent dėl inkstų struktūros pažeidimo, tokia būklė vadinama renaline proteinurija, kuri reikalauja specifinio gydymo.

Kas nutinka, kai inkstai nusilpsta

Inkstų filtracijos procesas yra itin subtilus. Kai inkstų kanaliukai nebespėja atlikti savo darbo, baltymai negrįžta į kraują, o pasišalina iš organizmo.

Tai ne tik rodo organo pažeidimą, bet ir sekina organizmo atsargas. Ilgainiui baltymų praradimas sukelia skysčių kaupimąsi audiniuose, nes kraujyje sumažėja osmosinis slėgis.

Todėl bet koks įtarimas dėl pakitusios šlapimo sudėties turėtų būti rimtas signalas pasitikrinti sveikatą laboratorijoje.

Liaudiškas testas su vandens stikline: kaip tai veikia?

Nors oficialioje medicinos literatūroje šis konkretus metodas nėra aprašytas kaip patikimas diagnostinis įrankis, jis dažnai minimas kaip greitas savikontrolės būdas namuose, padedantis ugdyti budrumą.

Testo esmė – stebėti šlapimo paviršiaus įtempimą ir galimą putų susidarymą reakcijoje su vandeniu.

Kaip atliekamas stebėjimas

Metodas yra itin paprastas: į permatomą stiklinę su švariu kambario temperatūros vandeniu įpilama šiek tiek šlapimo.

Reikia stebėti paviršiaus reakciją: jei atsiranda daug tirštų, baltų putų, kurios primena muilo burbulus ir ilgą laiką, pavyzdžiui, kelias minutes ar ilgiau, neišnyksta, tai gali būti indikacija, kad šlapime yra padidėjęs baltymų kiekis.

SVARBU: Šis metodas nėra diagnostikos būdas. Putojimas gali atsirasti dėl daugelio pašalinių priežasčių: stiprios dehidratacijos, specifinės dietos, kurioje gausu mėsos, ar tam tikrų vartojamų vaistų.

Be to, putas gali sukelti ir tiesiog stipri srovė ar šlapime esančios valymo priemonių liekanos klozete, todėl baltymo nustatymas pagal putojimą turėtų būti vertinamas tik kaip papildomas motyvas užsiregistruoti vizitui pas gydytoją nefrologą.

Inkstų veiklos patikra medicininėje aplinkoje, susijusi su baltymo nustatymu
Baltymo nustatymas pagal putojimą dažnai aptariamas kartu su inkstų funkcijos vertinimu.
Nuotrauka: shutterstock.com

Kada putojantis šlapimas tampa pavojaus signalu?

Profesionalus inkstų patikrinimas visada prasideda nuo vizualinio vertinimo. Sveikas šlapimas būtinai turi būti skaidrus ir šviesiai geltonas.

Bet koks nuolatinis drumstumas gali rodyti bakterijų, gleivių, riebalų ar mineralinių elementų, tokių kaip druskos, buvimą.

Simptomai, kurių negalima ignoruoti

Turėtumėte nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote stipriai putojantį šlapimą kelis kartus iš eilės. Taip pat pavojaus signalas yra atsiradę patinimai, ypač ryte paakių srityje arba kojų kulkšnyse vakarais.

Atkreipkite dėmesį, jei pakito šlapimo spalva – jis pasidarė tamsus, panašus į arbatą, arba pastebimai sumažėjo šlapimo kiekis per parą, nors geriate tiek pat skysčių. Maudžiantis skausmas juosmens srityje taip pat yra dažnas inkstų ligų palydovas.

Išvada: pasitikėkite laboratoriniais tyrimais

Nors baltymo nustatymas pagal putojimą gali padėti laiku pastebėti organizmo siunčiamus signalus, vienintelis patikimas būdas patikrinti inkstų funkciją yra laboratorinė analizė. Šlapimo tyrimas ir kraujo tyrimas, nustatant kreatinino bei šlapalo lygį, parodys tikrąjį inkstų filtracijos pajėgumą ir padės išvengti komplikacijų.

Liaudies pastebėjimai yra puikus būdas ugdyti kasdienį budrumą, tačiau galutinę diagnozę ir gydymo planą turi nustatyti kvalifikuotas gydytojas. Pasirūpinkite savo inkstais dabar, nes jų sveikata yra jūsų bendro gyvybingumo ir ilgaamžiškumo pamatas.

Senjorų išsigelbėjimas: ši arbata išplauna ligas iš organizmo

Senatvė dažnai asocijuojasi ne su ramiu poilsiu, o su augančiu vaistų kalnu ant naktinio stalelio. Sąnarių maudimas, šokinėjantis cukrus ir nuolatinis nuovargis tampa kasdienybe, kuriai palengvinti skiriama vis daugiau cheminių preparatų.

Tačiau gamta turi paruošusi sprendimą, kuris auga kone kiekviename patvoryje. Didžiuliais lapais pasipuošusi varnalėša (dar vadinama dagiu) dažnai laikoma piktžole, kimbančia prie drabužių.

Visgi žolininkai šį augalą vertina visai kitaip. Pasak jų, tinkamai paruošta varnalėšų lapų arbata yra viena galingiausių priemonių senjorų sveikatai atstatyti. Ji veikia kompleksiškai, spręsdama būtent tas problemas, kurios labiausiai kankina vyresnio amžiaus žmones.

Augalas valo organizmą geriau nei brangūs papildai

Pagrindinė senatvinių ligų priežastis dažnai yra lėtinis organizmo užterštumas. Per gyvenimą susikaupę toksinai, druskos ir medžiagų apykaitos atliekos apsunkina organų darbą.

Varnalėša veikia kaip generalinė organizmo valytoja. Jos lapuose esančios veikliosios medžiagos pasižymi stipriu diuretiniu (šlapimą varančiu) ir diaforetiniu (prakaitavimą skatinančiu) poveikiu.

Tai reiškia, kad vartojant šį nuovirą, organizmas pradeda intensyviai šalinti toksinus per inkstus ir odą. Tai saugus būdas „praplauti“ sistemą, neapkraunant kepenų sintetiniais vaistais.

Sąnariai nustos braškėti ir skaudėti

Viena didžiausių senjorų bėdų – sąnarių skausmai, artritas ar podagra. Dažnai šiuos skausmus sukelia susikaupusios druskos, kurios tarsi smėlis trinasi tarp kaulų.

Būtent čia arbata iš varnalėšų lapų parodo savo tikrąją jėgą. Ji pasižymi unikalia savybe tirpdyti ir šalinti druskų sankaupas iš sąnarių bei stuburo.

Be to, augalas turi stiprų priešuždegiminį poveikį. Reguliariai vartojant nuovirą, mažėja tinimas, slopsta uždegiminiai procesai ir grįžta judėjimo laisvė. Žmonės pastebi, kad tampa lengviau lipi laiptais ar dirbti sode.

Cukraus kiekio kontrolė be chemijos

Dar viena sritis, kurioje varnalėša yra nepakeičiama – diabeto prevencija ir kontrolė. Vyresniame amžiuje sutrikusi medžiagų apykaita dažnai lemia padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje.

Moksliniai tyrimai ir liaudies medicina patvirtina, kad šio augalo lapai padeda stabilizuoti cukraus lygį. Jie gerina kasos veiklą ir padeda organizmui efektyviau skaidyti angliavandenius. Tai puiki pagalbinė priemonė tiems, kurie nori išvengti II tipo diabeto komplikacijų.

5 priežastys įtraukti šį gėrimą į racioną

Jei vis dar dvejojate, štai konkretus sąrašas, kodėl varnalėša turėtų atsirasti jūsų vaistinėlėje:


1. Inkstų ir tulžies pūslės apsauga. Augalas ne tik valo, bet ir neleidžia susidaryti naujiems akmenims. Jis skatina tulžies nutekėjimą, taip gerindamas virškinimą ir mažindamas akmenligės riziką.

2. Pagalba lieknėjant. Dėl medžiagų apykaitos skatinimo ir skysčių pertekliaus šalinimo, varnalėša padeda kontroliuoti svorį, kuris dažnai auga sulėtėjus metabolizmui.

3. Vėžio profilaktika. Žolininkai pabrėžia, kad augale esantys galingi antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo mutacijų. Tai natūrali prevencinė priemonė prieš onkologinius susirgimus.

4. Odos būklės gerinimas. Kadangi augalas valo kraują, tai tiesiogiai atsispindi odoje. Vartojant arbatą, mažėja bėrimai, egzemos požymiai, oda tampa elastingesnė.

5. Imuniteto stiprinimas. Varnalėša veikia antibakteriškai, padėdama organizmui kovoti su infekcijomis, o tai ypač svarbu šaltuoju metų laiku.

Kaip teisingai pasiruošti vaistą?

Arbata iš varnalėšų lapų – natūralus žolelių nuoviras organizmo valymui
Natūralus žolelių gėrimas kasdieniam organizmo palaikymui. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Geriausia tai, kad šis vaistas nieko nekainuoja, jei žinote, kaip jį rinkti. Tinkamiausias laikas – gegužės mėnuo, kai lapai yra jauni, šviesiai žali ir kupini gyvybinės energijos.

Surinktus lapus reikia džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje. Jei praleidote rinkimo sezoną, džiovintų lapų už kelis eurus galima įsigyti bet kurioje vaistinėje.

Paruošimo būdas paprastas:

  1. Vieną arbatinį šaukštelį smulkintų džiovintų lapų užpilkite stikline (200 ml) karšto vandens.
  2. Leiskite pritraukti apie 10–15 minučių.
  3. Nukoškite ir gerkite šiltą.

Rekomenduojama vartoti po pusę stiklinės 2 kartus per dieną prieš valgį. Gydymo kursas turėtų trukti apie 2–3 savaites, po to būtina daryti pertrauką.

Svarbu žinoti, kam šis augalas netinka

Nors arbata iš varnalėšų lapų yra natūrali, ji veikia stipriai, todėl būtinas atsargumas.

Pirmiausia, jos turėtų vengti žmonės, kurie jau vartoja vaistus skysčiams varyti (diuretikus). Dvigubas poveikis gali sukelti pavojingą dehidrataciją ir elektrolitų disbalansą.

Taip pat atsargūs turėtų būti alergiški žmonės. Jei esate jautrūs ramunėlėms, chrizantemoms ar ambrozijoms, didelė tikimybė, kad būsite alergiški ir varnalėšai, nes jie priklauso tai pačiai augalų šeimai.

Nėščios moterys (nors senjorų atveju tai rečiau aktualu) taip pat neturėtų vartoti šio augalo.

Visais kitais atvejais – tai saugi, laiko patikrinta ir itin veiksminga priemonė, galinti padėti susigrąžinti sveikatą be didelių išlaidų.

Auksinis laikas rožėms: praleidę šį momentą gailėsitės

Sausio pabaiga ir vasaris daugeliui sodininkų asocijuojasi su visišku poilsiu. Atrodo, kad kol žemė įšalusi, sode nėra ką veikti.

Tačiau tikrieji rožių mylėtojai žino paslaptį, kuri leidžia sutaupyti šimtus eurų. Būtent dabar yra tas trumpas laiko tarpas, kai galite savo sodą paversti kvepiančia oaze visiškai nemokamai.

Rožių dauginimas žiemą yra vienas patikimiausių būdų išsaugoti mylimą veislę. Jei lauksite pavasario, kol sprogs pumpurai, šią galimybę prarasite iki kitų metų.

Kodėl žirklės į rankas imamos per šalčius?

Gali atrodyti nelogiška trikdyti augalus vidury žiemos, tačiau ekspertai teigia priešingai. Šiuo metu rožės yra gilioje ramybės būsenoje, todėl nejaučia skausmo ir streso.

Svarbiausia suprasti, kad šaltasis sezonas diktuoja savo taisykles. Skirtingai nei vasarą, dabar dirbama ne su žaliais, o su senais, sumedėjusiais stiebais.

Štai kodėl verta tai daryti dabar:

  • Stipresnė šaknų sistema. Sumedėję stiebai turi sukaupę daugiau maistinių medžiagų rezervų nei jauni ūgliai.
  • Mažesnė pavojaus rizika. Kadangi nėra lapų, augalas nepraranda drėgmės ir gali visą energiją skirti būsimoms šaknims.
  • Laiko faktorius. Paimti dabar, stiebai turės pakankamai laiko suformuoti kaliusą (žaizdos gijimo audinį) iki tikrojo pavasario.

Šiltesniuose regionuose ar esant švelniai žiemai, šį darbą galima daryti visą sezoną. Svarbiausia taisyklė – spėti, kol augalas dar miega.

Kaip teisingai paruošti šakeles sėkmei?

Jeigu norite sėkmingai padauginti rožę, nereikia būti mokslininku. Visų pirma, rinkitės tik sveikus, ligų nepažeistus stiebus.


Paimkite aštrų sekatorių (būtinai dezinfekuokite jį spiritu) ir nupjaukite pasirinktas šakas. Jums reikės paruošti maždaug 15–30 cm ilgio atkarpas.

Čia slypi viena svarbi detalė, kurią dažnas pamiršta. Apatinį pjūvį darykite tiesiai (horizontaliai) po pat pumpuru. Viršutinį pjūvį darykite įstrižai. Tai neleis vandeniui kauptis ant viršūnės ir apsaugos nuo puvimo.

Prieš sodinimą apatinę šakelės dalį rekomenduojama pamirkyti šaknijimosi stimuliatoriuje. Tai specialūs milteliai, kurie gerokai padidina prigijimo tikimybę ir kurių rasite bet kurioje sodo prekių parduotuvėje.

Ką daryti, jei žemė įšalusi į kaulą?

Sausį ar vasarį Lietuvoje žemė dažnai būna kieta kaip akmuo. Ką daryti, jei turite puikių rožių šakelių, bet fiziškai negalite iškasti duobės sode?

Nereikia nuleisti rankų ar laukti atšilimo. Tokiu atveju puikiai tinka sodinimas į gilius vazonus, kibirus ar net plastikinius butelius nupjautu viršumi.

Principas išlieka tas pats, kaip ir lauke. Naudokite purią, kompostinę žemę, būtinai sumaišytą su smėliu. Įsmeikite paruoštus stiebus taip, kad didžioji jų dalis būtų po žeme.

Svarbiausia šiuo atveju yra laikymo sąlygos. Vazonus laikykite vėsioje, bet nešąlančioje patalpoje – rūsyje, garaže ar įstiklintame balkone.

Vėsa neleis pumpurams išsprogti per anksti ir išeikvoti energijos. Augalas „manys“, kad vis dar tęsiasi žiema, tačiau po žeme vyks gijimo procesai, o atšilus orams vazonus galėsite tiesiog įkasti sode.

Sodinimas ir kantrybės egzaminas

Rožių dauginimas žiemą – pjaunami sumedėję rožių stiebai pasiruošimui dauginimui
Žiemos genėjimas ruošiant auginius dauginimui. – Nuotrauka iš: shutterstock.com

Paruoštas šakeles reikia įkurdinti saugioje vietoje. Tam puikiai tinka nešildomas šiltnamis arba nuo vėjų apsaugotas lysvės kampas.

Žemė turi būti puri, todėl nepatingėkite įmaišyti komposto. Duobės dugne būtinai paberkite šiek tiek žvyro drenažui – rožės nemėgsta stovinčio vandens.

Sodinant galioja „dviejų trečdalių“ taisyklė. Tai reiškia, kad didžioji dalis šakelės (apie 2/3 jos ilgio) turi atsidurti po žeme. Viršuje palikite tik nedidelę dalį su pora pumpurų.

Užkaskite, palaistykite ir palikite ramybėje. Rožių dauginimas žiemą reikalauja kantrybės. Jūsų pasodintos šakelės pavasarį pradės busti, tačiau tikrosios šaknys susiformuos vėliau.

Sėkmingai prigijusius augalus į nuolatinę vietą galėsite perkelti tik kitų metų rudenį. Nors pirmųjų žiedų gali tekti palaukti, rezultatas atpirks viską – juk tai bus jūsų pačių rankomis sukurta sodo puošmena.

Didžiausia klaida, kurią daro pradedantieji

Pabaigai – svarbus perspėjimas. Atėjus pavasariui, pamatysite džiugų vaizdą: jūsų pasodintos šakelės išleis pirmuosius žalius lapelius. Būtent čia daugelis padaro lemtingą klaidą bandydami augalą persodinti.

Atminkite, kad pirmieji lapai atsiranda iš stiebo rezervų, o ne dėl susiformavusių šaknų. Jei pajudinsite augalą pavasarį ar vasaros pradžioje, nutrauksite trapius gijimo procesus ir jis žus.

Būkite kantrūs ir leiskite jiems augti toje pačioje vietoje iki pat rudens. Teisingas rožių dauginimas žiemą yra lėtas procesas, tačiau jo rezultatas – stiprūs, sveiki ir gausiai žydintys krūmai – atpirks visas pastangas.

Parazitai pabėgs iš organizmo patys: ši žolelė veikia negailestingai

Nuolatinis nuovargis, nepaaiškinamas odos bėrimas ar virškinimo sutrikimai dažnai nurašomi stresui arba netinkamai mitybai. Retas susimąsto, kad šie simptomai gali signalizuoti apie nekviestus svečius – žarnyno parazitus, kurie tyliai alina organizmą ir siurbia gyvybines jėgas.

Kol daugelis ieško švelnių detoksikacijos būdų, liaudies medicina siūlo kur kas griežtesnį sprendimą. Geltonais sagučių formos žiedais žydinti bitkrėslė nuo parazitų yra laikoma viena stipriausių gamtos priemonių.

Tai nėra paprasta arbata pasimėgavimui – tai galingas įrankis, kuris veikia užtikrintai ir negailestingai, išvalydamas organizmą ten, kur kitos žolelės yra bejėgės.

Kodėl mūsų organizmas tampa pažeidžiamas?

Žarnyno parazitai ir lėtinis virškinimo sistemos užterštumas nėra tik higienos stokos pasekmė. Tai dažnai kompleksinė problema, susijusi su nusilpusiu organizmo gynybiniu barjeru.

Sveikas kūnas geba pats neutralizuoti pavojus, tačiau šiuolaikinis gyvenimo būdas dažnai atima iš jo šią galimybę, sukurdamas idealią terpę parazitams ir patogeninėms bakterijoms tarpti.

Pagrindinės priežastys, kodėl „įsibrovėliai“ užsilieka mūsų kūne:

  • Sumažėjęs skrandžio rūgštingumas. Rūgštis yra pirmasis barjeras, sunaikinantis kiaušinėlius ir lervas. Kai jos trūksta, parazitai lengvai patenka į žarnyną.
  • Tulžies stazė. Tiršta, sunkiai nutekanti tulžis nebegali atlikti savo natūralios dezinfekcinės funkcijos, todėl žarnyne kaupiasi toksinai.
  • Netinkama mityba. Cukraus ir perdirbtų angliavandenių perteklius maitina ne mus, o mūsų „įnamius“, skatindamas jų dauginimąsi.
  • Nusilpusi motorika. Jei žarnynas juda lėtai (vidurių užkietėjimas), maistas pūva viduje, sukurdamas pelkę, kurią parazitai tiesiog dievina.

Kai organizmas nebegali pats išsivalyti, jam reikia postūmio. Čia į pagalbą ateina kartieji augalai, kurie veikia kaip generalinė tvarka apleistame name.

Geltonoji vaistažolė veikia kaip cheminis ginklas

Bitkrėslė išsiskiria tuo, kad ji neveikia švelniai. Jos sudėtyje yra eterinių aliejų (tujono), kurie parazitams yra toksiški.

Būtent dėl šios priežasties bitkrėslė nuo parazitų yra tokia vertinama fitoterapeutų – ji ne tik išvaro kirmėles, bet ir atkuria tvarką virškinimo trakte.


1. Parazitų paralyžavimas ir šalinimas. Tai pagrindinė ir stipriausia augalo savybė. Bitkrėslėje esančios medžiagos veikia parazitų raumenų sistemą, juos paralyžiuodamos. Negalėdami prisitvirtinti prie žarnyno sienelių, jie yra priversti pasišalinti iš organizmo natūraliu būdu.

2. Galingas tulžies varymas. Kartumas yra geriausias draugas kepenims. Augalas stipriai skatina tulžies gamybą ir išsiskyrimą. Tulžis yra natūralus organizmo „muilas“, kuris plauna žarnyną, gerina riebalų skaidymą ir neleidžia kauptis toksinams.

3. Virškinimo proceso greitinimas. Jei po riebaus maisto jaučiate sunkumą, ši vaistažolė suveiks kaip variklis. Ji suaktyvina skrandžio ir kasos fermentų išsiskyrimą, todėl maistas virškinamas greičiau, neprasideda rūgimo procesai.

4. Pilvo pūtimo slopinimas. Dažnai pūtimą sukelia ne maistas, o žarnyne vykstantys puvimo procesai, kuriuos sukelia bakterijos. Bitkrėslė veikia antibakteriškai, sunaikindama patogeninę mikroflorą ir sustabdydama dujų susidarymą.

5. Kepenų veiklos atstatymas. Reguliariai, bet trumpais kursais vartojamas augalas padeda kepenims greičiau filtruoti kraują. Tai ypač aktualu tiems, kurių kepenys apkrautos dėl netinkamos mitybos ar vaistų vartojimo.

Daugiau apie naudas sveikatai:

Svarbiausia taisyklė – vaistas nuo nuodo skiriasi tik doze

Bitkrėslė nuo parazitų – švieži geltoni vaistinio augalo žiedai natūralioje aplinkoje

Nors bitkrėslė nuo parazitų yra itin veiksminga, su ja reikia elgtis pagarbiai ir atsargiai. Tai nėra kasdienė arbata prie pyrago. Dėl didelio veikliųjų medžiagų kiekio, perdozavus ji gali sukelti intoksikaciją.

Saugus vartojimo receptas:

  • Paimkite tik mažą žiupsnelį džiovintų žiedų.
  • Užplikykite 200 ml karšto (ne verdančio) vandens.
  • Palaikykite uždengtą 5–10 minučių.
  • Gerkite mažais gurkšneliais, geriausia – nevalgius arba prieš valgį.

Griežtai draudžiama vartoti nėščioms moterims (gali sukelti persileidimą), žindančioms mamoms ir mažiems vaikams. Taip pat augalas netinkamas ilgalaikiam vartojimui – rekomenduojama daryti trumpus 3–5 dienų kursus, stebint savo savijautą. Vartojama protingai, ši laukinė gėlė gali tapti geriausia jūsų sąjungininke kovoje už švarų ir sveiką organizmą.