Ar žinojote, kad vasaros viduryje braškės dar gali nustebinti naujais žiedais ir net papildomu derliumi?

Daugelis mano, kad nuėmus uogas, viskas baigta, tačiau patyrę sodininkai žino seną gudrybę.

Braškių priežiūra po derliaus – tai slaptas laikotarpis, kai augalai kaupia jėgas ne tik kitų metų uogoms, bet ir gali dar kartą žydėti, jei joms skirsite šiek tiek dėmesio.

Šis triukas padeda ne tik paskatinti žydėjimą, bet ir užtikrina stipresnį, gausesnį derlių kitą sezoną. Svarbiausia – tinkamai pasirūpinti braškėmis tuoj po uogų skynimo.

Norite sužinoti, ką būtina padaryti ir kodėl dabar yra pats svarbiausias laikas imtis veiksmų? Skaitykite toliau.

Ką daryti iškart po paskutinių uogų skynimo?

Dauguma sodininkų padaro tą pačią klaidą – vos tik nuėmę paskutines uogas, braškes tiesiog palieka ramybėje iki rudens.

Tačiau būtent braškių priežiūra po derliaus nulemia, ar kitais metais uogos bus didelės, sultingos ir gausios, o kai kuriais atvejais – ar braškės sužydės dar kartą net vidurvasarį.

1. Pašalinkite senus ir pažeistus lapus

Po derliaus augalai dažnai būna išsekę – seni lapai pageltę, dėmėti, kartais pažeisti ligų ar kenkėjų.

Jie ne tik neteikia jokios naudos, bet ir silpnina visą augalą, traukia grybelines ligas bei atima reikalingą energiją.

Geriausia palikti tik sveikus, žalius lapus, o visus pageltusius, sausus ar pažeistus nupjauti žirklėmis ar aštriomis sodo žnyplėmis.

Svarbu nepažeisti augalo šerdies (vadinamosios „širdelės“) – tai jo gyvybinis centras.

Šis žingsnis padeda augalui nukreipti visas jėgas į naujų lapų ir šaknų stiprinimą, o jei oro sąlygos palankios – paskatina antrinį žydėjimą.

2. Sutrumpinkite ar pašalinkite perteklinius ūsus

Braškių ūgliai (ūsai) – natūralus dauginimosi būdas, bet jei jų per daug, augalas išeikvoja milžiniškus resursus.

Jei neplanuojate braškių dauginti, šiuos ūglius drąsiai pašalinkite – palikite tik tuos, kuriuos tikrai ketinate įšakdinti.

Kiekvienas ūgliukas, kurį paliksite, reiškia mažiau jėgų vaisiams ar žiedams – tad pasirinkite, kur investuoti braškės energiją.

Tręšimas ir laistymas – raktas į stiprų atsigavimą

Nukirpus nereikalingus lapus ir ūsus, braškių priežiūra po derliaus dar nesibaigia.

Šiuo metu augalui itin svarbus tinkamas maitinimas ir drėkinimas – tai pagrindas sveikam augimui ir galimam antram žydėjimui.

3. Papildykite maisto medžiagas

Po intensyvaus derėjimo braškės būna gerokai išsekusios. Tręšimas po derliaus – vienas svarbiausių žingsnių, norint paskatinti augalą atsigauti.

Geriausia naudoti natūralias trąšas, kurios stiprina šaknis ir lapus, bet nežaloja augalo šerdies.

Puikiai tinka:

• Kompostas,
• Humusas,
• Medžio pelenai (nedideliais kiekiais),
• Specialios natūralios trąšos vaisiniams augalams.

Trąšas reikia paskirstyti aplink augalą, bet ne prie pat šaknų – palikite bent 5–10 cm tarpą, kad išvengtumėte augalo nudeginimo.

4. Laistykite giliai, bet saikingai

Po tręšimo būtina gerai palaistyti, kad maisto medžiagos pasiektų šaknis. Tačiau svarbiausia – neperlaistyti.

Užtenka 1–2 kartų per savaitę, priklausomai nuo oro, bet vanduo turi giliai įsigerti į dirvą.

Idealu laistyti ryte, kai dirva dar vėsi, o augalai gali visą dieną ramiai „įsisavinti“ drėgmę. Vakare laistant, ypač jei vėsu, padidėja ligų rizika.

Papildomas patarimas:

Kai kurie sodininkai po laistymo aplink braškes paskleidžia ploną komposto ar žolės mulčio sluoksnį – tai padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir palaiko šaknų vėsą.

Mulčiavimas ir dirvos atgaivinimas – saugi aplinka braškėms

Po tręšimo ir laistymo verta pasirūpinti, kad visa drėgmė bei maistinės medžiagos neišgaruotų iš dirvos.

Čia į pagalbą ateina dar vienas svarbus žingsnis, be kurio braškių priežiūra po derliaus nebūtų pilnavertė – mulčiavimas.

5. Mulčiuokite tinkamai

Mulčias ne tik sulaiko drėgmę, bet ir saugo šaknis nuo perkaitimo bei neleidžia augti piktžolėms, kurios varžytųsi dėl maistinių medžiagų. Geriausiai tinka:

• Smulkinti šiaudai,
• Supuvusi žolė (ne iš sėklų turinčių augalų),
• Kompostas,
• Medžio drožlės arba žievė (tik labai plonai!).

Svarbu mulčiuoti ne per arti šaknų – palikite apie 5 cm tarpą aplink augalo centrą, kad širdis „kvėpuotų“ ir neimtų pūti.

6. Dirvos atgaivinimas – raktas į sveiką augimą

Jei pastebite, kad žemė aplink braškes tapo labai tanki, sukietėjusi ar sunkiai praleidžianti vandenį, pats laikas ją atgaivinti:

• Atsargiai papurenkite žemę tarp kerų, bet nelieskite šaknų.
• Galite įterpti šiek tiek smėlio ar komposto – tai pagerins drenažą.
• Jei dirva labai nualinta, kartais naudinga atskiestai įpilti dilgėlių raugo – jis ne tik maitina, bet ir aktyvina dirvos mikroorganizmų veiklą.

Ši kombinacija – mulčias + atgaivinta žemė – užtikrina, kad braškės vėl ims augti kaip ant mielių.

Po šių žingsnių braškės turi visas sąlygas augti stipriai ir sveikai, o kai kurios veislės netgi pradeda krauti naujus žiedus ar užaugina dar vieną derlių.

Stebėkite augalus – mažos smulkmenos lemia daug

Baigus visus pagrindinius darbus, braškių priežiūra po derliaus dar nesibaigia.

Šis laikotarpis – tarsi ramus laukimo metas, kai augalas kaupia jėgas, tačiau sodininko akys turi išlikti budrios.

7. Stebėkite, kaip braškės atsigauna

Per kelias savaites po visų priežiūros darbų turėtumėte matyti akivaizdų skirtumą: nauji, tamsiai žali lapai, stiprūs ūgliai be silpnų ar gelstančių lapų, sveiki, stiprūs kerai, be piktžolių.

Tai ženklas, kad augalas ruošiasi kitam žydėjimui arba jau formuoja kitų metų žiedinius pumpurus.

8. Saugokitės ligų ir kenkėjų

Nors braškės atgauna jėgas, šiuo metu jos tampa jautresnės grybelinėms ligoms ar kenkėjų antplūdžiui.

Patikrinkite lapus ir šaknų zoną. Jei pastebite baltas ar rudas dėmes – gali būti grybelis.

Jei matote amarų ar kitų kenkėjų – panaudokite natūralias priemones (ūkinis muilas, česnako purškalas).

Svarbiausia – reaguoti greitai, kol problema dar maža.

Išvada: močiutės triukas, kuris tikrai veikia

Šis metodas iš tiesų senas, bet laikui nepavaldus – braškių priežiūra po derliaus gali visiškai pakeisti augalų išvaizdą ir derlių.

Vos keli laiku atlikti žingsniai: lapų ir ūglių pašalinimas, tręšimas ir laistymas, mulčiavimas ir dirvos atgaivinimas, kantrus stebėjimas.

Jie gali lemti ne tik žymiai stipresnį derlių kitais metais, bet net ir papildomą žydėjimą jau šią vasarą, jei veislė tam tinkama.

Braškės atsidėkos – jų lapai žaliuos sveikiau, o uogos bus saldesnės ir gausesnės.

Ar žinojote, kad kasdien virtuvėje išpilate tikrą lobį? Ryžių vanduo – tai ne tik skaidrus skystis, likęs po ryžių plovimo ar virimo.

Jis kupinas mikroelementų ir natūralių medžiagų, kurios gali pagerinti tiek dirvožemį, tiek augalų augimą.

Deja, dauguma šią trąšą tiesiog nuleidžia į kanalizaciją, nė nesusimąstydami, kad būtent joje slypi natūrali pagalba tiek kambariniams, tiek sodo augalams.

O geriausia – ji nieko nekainuoja ir nereikalauja jokių papildomų pastangų.

Norite sužinoti, kaip teisingai naudoti ryžių vandenį ir kokiems augalams jis tinkamiausias? Skaitykite toliau.

Kodėl ryžių vanduo toks naudingas augalams?

Nors daugeliui gali atrodyti, kad ryžių vanduo – tik bevertis skystis, iš tiesų jame gausu medžiagų, kurios naudingo poveikio nepraranda net ir po virimo.

Štai pagrindinės priežastys, kodėl ryžių vandens nauda augalams tokia išskirtinė:

1. Natūralūs angliavandeniai

Ryžių vandenyje gausu sudėtingų angliavandenių, kurie veikia kaip „maistas“ gerosioms dirvožemio bakterijoms.

Šios bakterijos padeda augalams lengviau pasisavinti maistines medžiagas iš dirvos.

2. Nedidelis kiekis kalio ir fosforo

Šios mineralinės medžiagos yra itin svarbios augalų šaknų vystymuisi ir žydėjimui.

Nors ryžių vandenyje jų kiekiai nėra dideli, reguliarus naudojimas ilgainiui stiprina augalų šaknų sistemą.

3. Aminorūgštys ir vitaminai

Ryžių vanduo turi nedidelį kiekį B grupės vitaminų ir amino rūgščių, kurios skatina sveikesnį augimą bei lapų žaliavimą.

4. Dirvos drėkinimas

Naudojant ryžių vandenį, augalai gauna ne tik maisto medžiagų, bet ir švelnų, tolygų drėkinimą, kuris ypač naudingas jautrioms šaknims.

Dėl šių priežasčių ryžių vanduo gali tapti puikia trąša tiek kambariniams augalams, tiek daržo gėrybėms.

Tačiau labai svarbu žinoti, kaip jį naudoti teisingai – tam, kad būtų daugiau naudos nei žalos.

Kaip teisingai naudoti ryžių vandenį augalams?

Nors ryžių vandens nauda augalams neginčijama, tam, kad poveikis būtų tikrai teigiamas, svarbu jį naudoti atsakingai.

Štai keli paprasti, bet svarbūs patarimai:

1. Tinka tik nesūdyta ir nepervirti ryžiai

Jei vandenį pilate po ryžių virimo, įsitikinkite, kad juose nėra druskos ar riebalų.

Geriausia naudoti vandenį po pirmojo ryžių plovimo arba trumpai pavirus ryžius be prieskonių.

2. Leiskite atvėsti

Karštas vanduo gali pakenkti augalų šaknims. Visada palaukite, kol vanduo atvės bent iki kambario temperatūros.

3. Naudokite saikingai

Ryžių vanduo neturėtų tapti pagrindiniu laistymo būdu. Rekomenduojama jį naudoti kartą per 7–10 dienų kaip papildomą „užkandį“ augalams.

4. Laistyti tik prie šaknų

Venkite užpilti ant lapų – taip išvengsite galimų bakterinių ar grybelinių ligų. Laistykite tik dirvą, aplink šaknis.

5. Geriausiai tinka šiems augalams:

• Kambariniams žaliuojantiems augalams (pvz., fikusams, monsteroms, palmėms).
• Gėlėms, kurios mėgsta švelnesnį maitinimą (pvz., orchidėjoms ar begonijoms).
• Kai kurioms daržovėms – pomidorams, agurkams ar paprikoms (ypač augimo pradžioje).

Šis natūralus būdas ne tik stiprina augalus, bet ir leidžia tvariau panaudoti tai, ką anksčiau tiesiog išmesdavote.

Dar keli naudingi patarimai – kaip išgauti maksimalią naudą

Kad ryžių vandens nauda augalams būtų dar ryškesnė, galima pritaikyti kelias papildomas gudrybes:

Ryžių vandens fermentavimas

Tai paprastas būdas sustiprinti poveikį:

• Supilkite ryžių vandenį į stiklainį.
• Palikite 1–2 dienoms kambario temperatūroje, kol šiek tiek parūgs.
• Tada praskieskite vandeniu santykiu 1:2 (viena dalis ryžių vandens, dvi dalys paprasto vandens) ir naudokite laistymui.

Fermentuotas ryžių vanduo veikia kaip natūrali probiotikų bomba – jis dar geriau maitina dirvos bakterijas, o augalai dažnai greičiau sustiprėja.

Purškimas ant lapų (tik tam tikrais atvejais)

Jei augalas atsparus (pavyzdžiui, kai kurie daržo augalai), galima labai praskiestą ryžių vandenį naudoti purškimui – tam tinka jauni, stiprūs augalai, tačiau purkšti rekomenduojama tik vakare ir saikingai, kad neliktų apnašų.

Laikymo trukmė

Ryžių vanduo greitai genda, tad jo geriausia sunaudoti per 1–2 dienas. Jei pradeda skleisti nemalonų kvapą – nebelaistykite.

Išvada: trąša, kuri nieko nekainuoja, bet stebina rezultatais

Kartais pačios geriausios priemonės slepiasi tiesiai prieš akis. Ryžių vandens nauda augalams – puikus pavyzdys, kad ne viskas, ką išpilame, yra bevertė atlieka.

Ši natūrali, visiškai nemokama trąša gali tapti puikiu sąjungininku tiek pradedančiajam, tiek patyrusiam augalų mylėtojui.

Svarbiausia – naudoti atsakingai ir saikingai, stebėti augalus, nes kiekvienas jų reaguoja skirtingai.

O rezultatai dažnai pranoksta lūkesčius: stipresni stiebai, vešlesni lapai, gyvybingesnė žemė.

Bijūnai – tikras pavasario pasididžiavimas, puošiantis sodus kvapniais, vešliais žiedais.

Tačiau daugelis sodininkų pamiršta, kad tikroji priežiūra prasideda būtent tada, kai paskutiniai žiedlapiai nukrenta.

Būtent bijūnų priežiūra po žydėjimo lemia, ar kitąmet šie augalai žydės gausiau ir vešliau.

Po žydėjimo bijūnai pradeda kaupti jėgas kitam sezonui – stiprina šaknis, augina lapiją ir kaupia maistingąsias medžiagas.

Jei tuo metu augalui skiriama pakankamai dėmesio, jis gali atsilyginti dvigubai gausesniu žydėjimu kitąmet. O jei paliksite likimo valiai – gali tekti nusivilti menku derliumi.

Ką būtina padaryti iškart po žydėjimo?

Tinkama bijūnų priežiūra po žydėjimo prasideda vos tik žiedai pradeda vysti.

Čia svarbiausia ne delsti, nes augalas šiuo metu visas jėgas skiria ne žydėjimui, o pasiruošimui kitam sezonui.

1. Nužydėjusių žiedų šalinimas

Nukirpti nuvytusius žiedus – ne tik estetikos klausimas. Tai būtinas žingsnis, kad augalas nešvaistytų energijos sėklų formavimui.

Nukirpkite žiedus ties pirmuoju sveikų lapų rinkiniu, kad augalas nukreiptų visas jėgas į šaknų stiprinimą ir lapijos augimą.

Svarbu tai padaryti laiku – geriausia, kai žiedlapiai jau byra, bet sėklų dėžutės dar nesiformuoja.

Naudokite aštrias, švarias žirkles, kad išvengtumėte žaizdų ir ligų plitimo.

2. Tręšimas – paslaptis gausiam žydėjimui

Bijūnų šaknims šiuo metu kaip niekad svarbu papildoma mityba. Po žydėjimo naudokite subalansuotas trąšas, kuriose vienodai azoto, fosforo ir kalio (pavyzdžiui, 10-10-10).

Užtenka maždaug pusės puodelio trąšų vienam krūmui.

Trąšas paskleiskite aplink krūmo pagrindą, palikdami atstumą nuo stiebų, kad nesudegintumėte augalo.

Po tręšimo būtinai gausiai palaistykite – tai padės medžiagoms pasiekti šaknis.

Šie du paprasti, bet svarbūs žingsniai gali lemti, kad kitą sezoną bijūnai žydės dvigubai įspūdingiau.

Laistymas, mulčiavimas ir apsauga nuo ligų – būtina vasaros priežiūra

Tinkama bijūnų priežiūra po žydėjimo neapsiriboja vien tik žiedų pašalinimu ir tręšimu.

Vasarą augalas vis dar aktyviai kaupia jėgas, todėl labai svarbu pasirūpinti tinkamu drėkinimu, dirvos apsauga ir augalo sveikata.

3. Gausus, bet retas laistymas

Bijūnai vertina nuosaikų, bet gilesnį laistymą. Po žydėjimo patariama laistyti kartą per savaitę, gausiai sudrėkinant dirvą iki pat šaknų – geriausia, jei per savaitę augalas gauna apie 2 litrus vandens.

Venkite laistyti paviršutiniškai, nes tai skatina šaknų augimą paviršiuje ir silpnina visą augalą.

Idealu naudoti laistymo žarną ar lašelinę sistemą, kad vanduo pasiektų tik šaknis, o ne lapus – tai padeda sumažinti grybelinių ligų riziką.

4. Mulčiavimas – apsauga ir maistas viename

Mulčias – nepamainomas pagalbininkas. Plonu, maždaug 5 cm sluoksniu paskleiskite organinį mulčią (šiaudus, kompostą ar žievės drožles) aplink krūmą, palikdami 5–10 cm tarpą nuo stiebų, kad išvengtumėte puvimo.

Mulčias ne tik sulaiko drėgmę ir neleidžia augti piktžolėms, bet ir saugo šaknis nuo karščio, o laikui bėgant praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis.

5. Ligų ir kenkėjų stebėjimas

Vasaros metu bijūnai tampa jautresni kenkėjams ir ligoms. Dažniausiai pasitaiko amarai, tripsai, miltligė ar botritio (pilkasis puvinys) infekcija.

Reguliariai apžiūrėkite lapus, stiebus ir aplinkinius augalus. Jei pastebite kenkėjų, galite naudoti natūralias priemones, pavyzdžiui, ūkinį muilą ar neem aliejų.

O esant grybelinių ligų požymiams – užtikrinkite geresnę oro cirkuliaciją, pašalinkite pažeistus lapus ir, jei reikia, naudokite natūralius fungicidus.

Šie žingsniai padės išlaikyti bijūnus sveikus visą vasarą ir pasiruošti ramiam rudens poilsiui.

Rudeniniai darbai – kaip paruošti bijūnus žiemai?

Tinkama bijūnų priežiūra po žydėjimo tęsiasi iki pat rudens. Šis laikotarpis svarbus ne mažiau nei vasara, nes būtent dabar augalas baigia kaupti maistines medžiagas ir ruošiasi ramybės laikotarpiui.

Tinkami rudeniniai darbai gali nulemti sėkmingą peržiemojimą ir dar gausesnį žydėjimą kitą pavasarį.

6. Tinkamas genėjimas – laikas svarbiausia

Rudenį, kai lapai pagelsta ir ima vysti, ateina metas genėjimui. Visas antžemines augalo dalis patariama nupjauti iki maždaug 5 cm nuo žemės paviršiaus.

Taip pašalinsite vietas, kur gali peržiemoti ligų sukėlėjai ar kenkėjai.

Labai svarbu nupjautas dalis iš karto išnešti iš daržo ir išmesti – jų nepalikite komposte, nes ten gali išlikti ligų sporos.

7. Krūmų dalijimas – atgaiva seniems bijūnams

Jei pastebite, kad bijūnas žydi vis silpniau, o žiedai mažėja, gali būti metas jį atjauninti dalijant.

Geriausias laikas tai daryti – ankstyvą rudenį, kai oras jau vėsesnis, bet žemė dar neįšalusi.

Iškaskite visą krūmą, švelniai nukratykite žemę ir aštriu peiliu ar kastuvu padalinkite šaknis į kelias dalis.

Kiekvienoje turi būti bent 3–5 sveiki pumpurai. Dalinius sodinkite bent 90 cm atstumu vienas nuo kito, kad turėtų vietos augti.

8. Paskutinis pasiruošimas žiemai

Prieš šalčius krūmus galima lengvai mulčiuoti, ypač pirmą žiemą po dalijimo. Tačiau pavasarį šį mulčią reikės nuimti, kad augalas galėtų laisvai augti.

Šie rudeniniai darbai užtikrina, kad bijūnai ne tik saugiai peržiemos, bet ir žydės gausiau nei bet kada.

Išvada: tinkama priežiūra – raktas į įspūdingą žydėjimą

Nors bijūnai džiugina vos kelias savaites per metus, jų grožiui reikia rūpestingos priežiūros visą sezoną.

Tinkama bijūnų priežiūra po žydėjimo – tai ne tik žiedų pašalinimas ar laistymas. Tai apgalvotas, nuoseklus rūpinimasis augalu nuo vasaros iki pat rudens.

Jei šiuos žingsnius atliksite laiku – nuo žiedų šalinimo ir tręšimo iki laistymo, mulčiavimo ir rudens genėjimo – jau kitą pavasarį bijūnai atsidėkos ne tik gausiais žiedais, bet ir kur kas stipresniu, sveikesniu augimu.

Kuo anksčiau pradėsite laikytis šių paprastų, bet veiksmingų patarimų, tuo daugiau džiaugsmo jie suteiks ateityje.

Pomidorai – vieni mėgstamiausių ir dažniausiai auginamų daržovių mūsų daržuose.

Tačiau ne visi žino, kad tam tikri augalai gali jiems rimtai pakenkti. Jei sodinsite neapgalvotai, net ir kruopščiausiai prižiūrimi krūmai gali likti be vaisių.

Todėl verta iš anksto žinoti, kokie augalai netinka šalia pomidorų.

Liaudies sodininkystės praktikoje jau seniai pastebėta, kad kai kurie augalai ne tik stabdo pomidorų augimą, bet ir skatina ligas, kenkėjus bei silpnina vaisių mezgimą.

Šiame straipsnyje atskleisime, ko geriau vengti pomidorų kaimynystėje, jei norite gausaus ir sveiko derliaus.

Kokie augalai netinka šalia pomidorų?

Norint džiaugtis vešliais, sveikais ir gausiai derančiais pomidorais, būtina žinoti, kokie augalai su jais „nedraugauja“. Štai svarbiausi, kurių patariama vengti:

1. Bulvės

Nors bulvės ir pomidorai priklauso tai pačiai šeimai, jas sodinti greta – didelė klaida.

Jos dalijasi tomis pačiomis ligomis, grybelinėmis. Be to, bulvės augdamos iš dirvos pasisavina daug maistinių medžiagų, todėl pomidorai lieka nuskriausti.

2. Baklažanai ir paprikos

Dar vieni iš tos pačios šeimos atstovų. Jų kaimynystė su pomidorais gali paskatinti ligų plitimą ir kenkėjų antplūdį, ypač voratinklinių erkių.

Šie augalai taip pat konkuruoja dėl maistinių medžiagų.

3. Kopūstai ir jų giminaičiai

Brokoliai, kalafiorai, ropės ar kiti kopūstiniai dažnai auginami atskirai ne be reikalo – jie traukia kenkėjus, kurie mėgsta ir pomidorus.

Be to, šalia jų pomidorai auga lėčiau.

4. Krapai ir pankoliai

Nors krapai dažnai atrodo kaip nekalti augalai, šalia pomidorų jie gali slopinti augimą, o pankoliai – net visai stabdyti vystymąsi.

Šie augalai skleidžia medžiagas, kurios nepalankiai veikia kaimynus.

5. Kukurūzai

Pomidorų šaknys nemėgsta kukurūzų šaknų konkurencijos, o pastarieji traukia tuos pačius kenkėjus – ypač voratinklinius vabzdžius.

Svarbiausia – neužtenka vien tik atstumo, reikia ir žinoti, kokį poveikį augalai daro vieni kitiems.

Net maži kaimynai gali lemti, ar džiaugsitės raudonais vaisiais, ar teks tenkintis lapais.

Ką geriau sodinti šalia pomidorų?

Kai jau žinote, kokie augalai netinka šalia pomidorų, metas sužinoti ir geruosius kaimynus, kurie ne tik neslopina jų augimo, bet netgi padeda išauginti gausesnį ir sveikesnį derlių.

1. Česnakai ir svogūnai

Šie augalai pasižymi stipriu kvapu, kuris atbaido nemažai pomidorų kenkėjų.

Be to, jie neužgožia pomidorų šaknų ir neužima daug vietos.

2. Bazilikas

Senolių praktikoje bazilikas dažnai vadinamas „pomidorų sargu“. Jis ne tik saugo nuo kenkėjų, bet ir gerina vaisių skonį.

Beje, baziliko kvapas gali sumažinti ir grybelinių ligų riziką.

3. Medetkos

Šios ryškiaspalvės gėlės veikia kaip natūralus skydas nuo nematodų ir kitų žemėje gyvenančių kenkėjų. Medetkos ne tik puošia daržą, bet ir saugo dirvą.

4. Morkos

Nors morkos turi ilgą šaknį, jos nekelia grėsmės pomidorų augimui, o netgi padeda išlaikyti dirvos purumą. Tai gana harmoninga kaimynystė.

5. Petražolės

Šios žolelės dažnai pamirštamos, tačiau jos gerai dera su pomidorais – ne tik gražiai auga kartu, bet ir nekelia konkurencijos šaknims.

Svarbiausia, kad gerai parinkti kaimynai gali natūraliai sustiprinti augalus, pagerinti skonį ir padėti apsisaugoti nuo ligų – be jokių papildomų purškalų.

Patarimai, kaip išvengti klaidų sodinant pomidorus

Kad pomidorai džiugintų derliumi, neužtenka tik žinoti, kokie augalai netinka šalia pomidorų.

Svarbu laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

• Planuokite vietą iš anksto – net jei sodinate šiltnamyje, neskubėkite visko „suspausti“.
• Laikykitės atstumų – pomidorams reikia ne tik šviesos, bet ir erdvės šaknims bei oro cirkuliacijai.
• Venkite sodinti toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės – rotacija sumažina ligų tikimybę.
• Jei visgi neturite pasirinkimo – tarp „nesuderinamų“ augalų įterpkite gėlių ar žolelių barjerą (pavyzdžiui, medetkų ar baziliko).

---

Išvada: derlius priklauso ne tik nuo priežiūros, bet ir kaimynų

Pomidorai – gana jautrūs kaimynystei, tad planuojant daržą svarbu ne tik tręšti ar laistyti, bet ir išmintingai derinti augalus.

Dabar jau žinote, kokie augalai netinka šalia pomidorų, ir galite išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų.

Laikantis šių paprastų principų, pomidorų krūmai atsidėkos gausiais, kvapniais vaisiais, o daržas džiugins ne tik derliumi, bet ir sveika, gyvybinga aplinka.