Rytinis gėrimas gali būti daugiau nei būdas pradėti dieną. Nesaldinta žalioji arbata minima kaip vienas iš pasirinkimų, galinčių papildyti sveikesnį gyvenimo būdą ir vėžio prevencijai palankią rutiną.
Tačiau čia svarbi viena išlyga: nėra tokio vieno gėrimo, kuris apsaugotų nuo vėžio. Žalioji arbata gali būti naudinga tik kaip platesnės sveikatai palankių pasirinkimų visumos dalis.
Žaliosios arbatos sudėtyje išsiskiria katechinai
Žaliojoje arbatoje yra katechinų – augalinių junginių, pasižyminčių antioksidacinėmis savybėmis. Vienas geriausiai žinomų katechinų yra epigalokatechino galatas, trumpiau vadinamas EGCG.
Antioksidantai padeda neutralizuoti perteklinius laisvuosius radikalus. Šios nestabilios molekulės gali pažeisti ląsteles ir DNR, o ląstelių pažaida yra vienas iš procesų, galinčių prisidėti prie vėžio vystymosi.
Laboratoriniuose ir su gyvūnais atliktuose tyrimuose EGCG buvo nagrinėjamas dėl galimo poveikio krūties, prostatos, šlapimo pūslės, storosios žarnos, stemplės ir plaučių vėžio procesams. Taip pat tirta, kaip šis junginys veikia uždegimą, nenormalų ląstelių dauginimąsi ir apoptozę – natūralų pažeistų ar nereikalingų ląstelių pašalinimą.
Vis dėlto laboratorinių tyrimų rezultatai nėra automatiškai pritaikomi žmonėms. Kol kas nepakanka duomenų teigti, kad vien žaliosios arbatos gėrimas sumažina vėžio riziką.
Didžiausia nauda gali slypėti pakeitime
Praktiniu požiūriu nesaldinta žalioji arbata gali būti vertinga tuo, kad pakeičia mažiau palankius gėrimus. Vietoj saldintos šaltosios arbatos, sulčių, saldaus kavos gėrimo ar alkoholinio kokteilio pasirinkus arbatą, sumažėja suvartojamo cukraus, kalorijų arba alkoholio kiekis.
Alkoholis yra pripažintas kancerogenas, todėl vėžio prevencijai saugiausias pasirinkimas yra jo nevartoti. Net ir nedideli kiekiai nelaikomi visiškai nerizikingais.
Mažesnis kaloringų gėrimų vartojimas taip pat padeda lengviau kontroliuoti kūno svorį. Per didelis kūno svoris siejamas su didesne kelių rūšių vėžio rizika, todėl toks paprastas pakeitimas gali būti reikšmingesnis už pačią arbatoje esančią medžiagą.
Vien arbatos neužtenka
Norint sumažinti su gyvenimo būdu susijusią riziką, svarbūs ir kiti pasirinkimai. Specialistai rekomenduoja:
- dažniau rinktis daržoves, vaisius, pupeles, lęšius, viso grūdo produktus, riešutus ir sėklas;
- per dieną su maistu gauti apie 30 gramų skaidulų;
- reguliariai judėti;
- nerūkyti;
- saugoti odą nuo per didelio saulės poveikio;
- riboti perdirbtą mėsą;
- dalyvauti pagal amžių ir riziką priklausančiose vėžio patikrose.
Skaidulos svarbios ne tik virškinimui. Jos maitina naudingąsias žarnyno bakterijas ir prisideda prie trumpųjų grandinių riebalų rūgščių, tarp jų butirato, gamybos. Šios medžiagos padeda palaikyti storosios žarnos sveikatą.
Rinkitės gėrimą be cukraus
Jeigu žalioji arbata geriama kaip sveikesnė alternatyva, geriausia rinktis nesaldintą variantą. Įbėrus kelis šaukštelius cukraus arba pasirinkus saldintą arbatos gėrimą buteliuke, sumažėja pagrindinis tokio pakeitimo privalumas – mažesnis kalorijų kiekis.
Šaltinis nenurodo konkretaus kiekio, dozės ar privalomo gėrimo dažnio. Todėl nereikėtų manyti, kad didesnis arbatos kiekis automatiškai reiškia didesnę apsaugą.
Maistas svarbesnis už papildus
Katechinų galima rasti ir žaliosios arbatos ekstraktuose, tačiau papildai nėra lygiavertė įprastos mitybos alternatyva. Didelės kai kurių medžiagų dozės tam tikromis aplinkybėmis gali būti ne tik nenaudingos, bet ir kelti riziką.
Nesaldinta žalioji arbata gali tapti maloniu rytiniu pasirinkimu, ypač kai ji pakeičia alkoholį ar saldų gėrimą. Tačiau tikroji vėžio prevencijos kryptis formuojasi iš visumos: augalinio maisto, skaidulų, judėjimo, nerūkymo, saikingo kūno svorio ir reguliarių sveikatos patikrų.