Vieną dieną neprisimenate ką tik sutikto žmogaus vardo, kitą – ilgai ieškote raktų, nors nebežinote, kur juos padėjote. Tokie epizodai dažnai išgąsdina, tačiau atminties sutrikimų priežastys ne visada susijusios su demencija. Kartais kaltas paprasčiausias nuovargis, įtampa arba dėmesio trūkumas.
Atmintis neveikia kaip automatinė vaizdo kamera. Pirmiausia smegenys turi užfiksuoti informaciją, vėliau ją išsaugoti, o prireikus prisiminimą surasti. Kai žmogus skuba, prastai miega ar nuolat galvoja apie kelis dalykus vienu metu, informacija gali būti tinkamai neužfiksuota arba ją tampa sunkiau prisiminti.
Užmaršumas ne visada reiškia ligą
Trumpalaikiai atminties sutrikimai dažnai sustiprėja patiriant stresą arba neišsimiegojus. Tokiu atveju prisiminimas nebūtinai būna prarastas – žmogui tiesiog sunkiau prie jo prieiti. Pailsėjus, sumažinus įtampą ar susitelkus į vieną užduotį, atmintis dažnai veikia geriau.
Tačiau svarbu nevertinti visų atminties pokyčių vienodai. Retkarčiais pamirštas vardas ar ne vietoje padėti akiniai skiriasi nuo nuolatinių sunkumų, kurie pradeda trukdyti savarankiškai gyventi.
Kas iš tiesų gali silpninti atmintį
Medicinoje žinomos kelios būklės, kurios sukelia užmaršumą, vadinamąjį smegenų rūką ar sunkumus susikaupti. Dalis jų yra gydomos, todėl ankstyvas išsiaiškinimas gali būti labai svarbus.
- Stresas, nerimas ir depresija gali apsunkinti susikaupimą, informacijos įsiminimą bei prisiminimų atkūrimą
- Miego trūkumas ir miego sutrikimai mažina budrumą bei gebėjimą išlaikyti dėmesį
- Vitamino B12 trūkumas gali būti susijęs su atminties ir nervų sistemos veiklos pokyčiais
- Skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipotirozė, kartais sukelia sulėtėjimą ir užmaršumą
- Kai kurie vaistai arba kelių vaistų deriniai gali sukelti mieguistumą, sumišimą ar atminties sunkumų
- Dehidratacija, elektrolitų pusiausvyros pokyčiai, inkstų ar kepenų ligos taip pat gali paveikti smegenų veiklą
Vyresniems žmonėms ypač svarbu peržiūrėti vartojamus vaistus. Atmintį ir orientaciją gali veikti raminamieji, kai kurie antihistamininiai, anticholinerginiai, opioidiniai ar kiti preparatai. Vaistų savarankiškai nutraukti nereikėtų, tačiau apie pastebėtus pokyčius būtina pasakyti gydytojui.
Demencija reiškia daugiau nei pamirštą vardą
Vien atminties spragos neleidžia nustatyti demencijos. Šiai būklei būdingas ryškesnis mąstymo ir kitų kognityvinių funkcijų silpnėjimas, kuris ilgainiui ima trukdyti kasdieniams veiksmams, bendravimui ar savarankiškumui.
Sunerimti labiau reikėtų tuomet, kai žmogus nuolat pamiršta svarbius susitarimus, pasiklysta gerai pažįstamoje vietoje, kartoja tuos pačius klausimus, nebesusitvarko su įprastais buities reikalais arba pokyčius pirmiausia pastebi artimieji.
Tuo pat metu pats faktas, kad žmogus pastebi atminties sunkumus, savaime neatmeta demencijos. Tačiau tai yra gera priežastis nelaukti ir pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta tikroji problema.
Kada atminties pokyčius reikia ištirti
Jeigu užmaršumas kartojasi, stiprėja arba trukdo darbui, bendravimui ir buitiniams veiksmams, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Konsultacijos metu gali būti įvertinta vartojamų vaistų įtaka, nuotaika, miego kokybė, kraujospūdis ir kiti sveikatos požymiai.
Prireikus atliekami kraujo tyrimai, kuriais tikrinama, ar netrūksta vitamino B12, ar tinkamai veikia skydliaukė, ar nėra kitų medžiagų apykaitos pokyčių. Kai kuriais atvejais skiriami kognityviniai testai arba vaizdiniai tyrimai.
Atminties sutrikimų priežastys gali būti labai skirtingos, todėl vieno universalaus atsakymo nėra. Gydant depresiją, koreguojant skydliaukės veiklą, pakeitus netinkamą vaistą ar pagerinus miegą, savijauta ir gebėjimas susikaupti gali pagerėti.
Smegenų sveikatai svarbi ir bendra savijauta
Atminties pokyčiai glaudžiai susiję ne tik su smegenimis, bet ir su visa organizmo būkle. Kraujospūdžio, cukraus kiekio kraujyje, fizinio aktyvumo, klausos ir regėjimo problemų kontrolė svarbi ilgalaikei kognityvinei sveikatai.
Jeigu tapo sunkiau girdėti ar matyti, nereikėtų šių pokyčių ignoruoti. Prastėjusi klausa ar regėjimas apsunkina bendravimą, mažina dalyvavimą įprastoje veikloje ir reikalauja daugiau pastangų informacijai apdoroti.
Taigi pamesti raktai ar pamirštas vardas dar nėra diagnozė. Tačiau pasikartojančius, stiprėjančius arba kasdienį gyvenimą trikdančius pokyčius geriausia vertinti ne spėliojant, o kartu su gydytoju.