Prieskoniai virtuvėje atlieka ne vien skonio funkciją. Kai kurie iš jų sulaukia ir mokslininkų dėmesio dėl galimo poveikio cholesterolio rodikliams. Tarp tokių prieskonių minimas imbieras – ryškaus skonio šakniastiebis, dažnai aptariamas kalbant apie cholesterolio kontrolę.
Vis dėlto imbieras neturėtų būti vertinamas kaip greitas sprendimas ar vaistų pakaitalas. Jo vieta pirmiausia yra visavertėje mityboje, kurioje netrūksta skaidulų, daržovių, ankštinių produktų ir nesočiųjų riebalų. Prieskonis gali paįvairinti kasdienį maistą, tačiau vien jo nepakaks padidėjusiems cholesterolio rodikliams sumažinti.
Ką apie imbierą rodo tyrimai
Iki šiol atliktos klinikinių tyrimų apžvalgos pateikia gana įdomių, tačiau ne visiškai vienodų rezultatų. Kai kuriuose tyrimuose imbiero vartojimas buvo siejamas su mažesniu bendrojo cholesterolio ir trigliceridų kiekiu. Dalis analizių nustatė ir nedidelį MTL cholesterolio sumažėjimą.
Vis dėlto tyrimų dalyvių skaičius, vartotos imbiero dozės ir tyrimų trukmė skyrėsi. Todėl šių rezultatų nereikėtų suprasti taip, kad vien imbieras patikimai normalizuos cholesterolio rodiklius. Tyrėjai pabrėžia, jog reikia daugiau didelės apimties ir ilgesnės trukmės tyrimų.
Tai reiškia, kad imbieras gali būti įtrauktas į mitybą kaip vienas iš palankesnių pasirinkimų, tačiau jo poveikio nereikėtų atskirti nuo viso valgymo modelio. Cholesterolio rodikliams įtakos turi ne vienas produktas ar prieskonis, o ilgalaikiai mitybos ir gyvenimo būdo įpročiai.
Kur slypi imbiero išskirtinumas
Imbiero šakniastiebyje yra augalinių junginių, tarp jų – gingerolių ir šogaolių. Jie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, tačiau vien šių junginių buvimas maiste dar nereiškia, kad prieskonis išspręs padidėjusio cholesterolio problemą.
Imbieras gali būti naudingas ir netiesiogiai. Ryškus jo skonis leidžia patiekaluose naudoti mažiau druskos, saldžių priedų, sviesto ar riebių padažų. Tokie kasdieniai mitybos pokyčiai ilgainiui gali būti svarbesni už patį prieskonį. Kitaip tariant, imbieras vertingas ne tik dėl savo sudėties, bet ir dėl to, kad padeda suteikti patiekalams daugiau skonio be papildomų riebių ar saldžių priedų.
Kiek imbiero dėti į maistą
Šaltinyje cituojami dietologai nurodo, kad kai kuriuose tyrimuose buvo vartojama maždaug 1,5-2 gramai imbiero per dieną. Tai apytiksliai atitinka vieną arbatinį šaukštelį malto imbiero, tačiau nėra vienos visiems tinkamos dozės.
Pradėti galima nuo mažesnio kiekio ir stebėti, kaip organizmas jį toleruoja. Malto imbiero galima berti į sriubas, košes, troškinius, arbatas ar kokteilius. Šviežias imbieras patiekalams suteikia ryškesnį, gaivesnį skonį, todėl jo dažnai prireikia mažiau.
- Įmaišykite jo į daržovių ar lęšių sriubą.
- Pagardinkite juo arbatą su citrina.
- Įdėkite į troškintas daržoves ar ryžių patiekalus.
- Naudokite kepiniuose, jei norisi aštresnio aromato.
- Derinkite su česnaku, citrina ar kitais prieskoniais.
Vien prieskonio nepakaks
Jeigu cholesterolio rodikliai padidėję, svarbiausia vertinti visą mitybos modelį. Daugiau tirpiųjų skaidulų suteikia avižos, pupelės, lęšiai, vaisiai ir kai kurios daržovės. Taip pat naudinga dažniau rinktis riešutus, sėklas, žuvį ir augalinius aliejus.
Praktinis tikslas – dalį sočiųjų riebalų pakeisti nesočiaisiais. Tai reiškia, kad sviestą, riebius padažus ar perdirbtus mėsos gaminius dažniau verta keisti alyvuogių aliejumi, riešutais, sėklomis, avokadais ar ankštiniais produktais. Tokie pakeitimai yra platesnio mitybos plano dalis, todėl jų nereikėtų pakeisti vien imbiero arbata ar maisto papildu.
Imbieras gali tapti maloniu kasdienės mitybos papildymu, tačiau jo poveikio cholesterolio rodikliams nereikėtų pervertinti. Jei gydytojas paskyrė cholesterolį mažinančių vaistų, imbieras jų nepakeičia. Pradėjus vartoti didesnius kiekius ar imbiero papildus, ypač vartojant kraują veikiančius vaistus, saugiausia pirmiausia pasitarti su gydytoju.