Varškės poveikis gliukozei dažniausiai būna švelnus, todėl ši maistinga priemonė gali tikti žmonėms, norintiems išvengti staigių cukraus kiekio kraujyje svyravimų. Ypač svarbu, kokią varškę renkatės ir su kuo ją valgote.
Natūrali varškė turi nemažai baltymų, palyginti nedaug angliavandenių ir, priklausomai nuo riebumo, šiek tiek riebalų. Toks derinys virškinamas lėčiau nei saldus užkandis ar gėrimas, todėl gliukozės kiekis po valgio paprastai kyla tolygiau.
Baltymai padeda sulėtinti gliukozės šuolį
Pusėje puodelio 2 proc. riebumo varškės yra maždaug 12 gramų baltymų ir mažiau nei 5 gramai angliavandenių. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl varškė dažnai pasirenkama kaip sotus užkandis ar pusryčių dalis.
Baltymai skatina insulino išsiskyrimą. Šis hormonas padeda gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles, kur ji panaudojama energijai. Todėl baltymų turintis maistas, valgomas kartu su angliavandeniais, gali sušvelninti cukraus kiekio padidėjimą po valgio.
Varškėje esantys pieno baltymai taip pat gali ilgiau palaikyti sotumą. Kai žmogus jaučiasi sotus, mažėja tikimybė netrukus griebtis saldumynų ar kitų greitai cukraus kiekį kraujyje keliančių produktų.
Laktozė nėra tas pats, kas pridėtinis cukrus
Varškėje esantis nedidelis angliavandenių kiekis daugiausia susijęs su laktoze – natūraliu pieno cukrumi. Ji organizme paprastai pasisavinama lėčiau nei rafinuotas cukrus, esantis saldumynuose, limonaduose ar kituose saldintuose produktuose.
Tačiau tai nereiškia, kad visi varškės gaminiai vienodi. Vaisių skonio ar desertinė varškė gali turėti nemažai pridėtinio cukraus. Tokiu atveju varškės poveikis gliukozei gali būti kitoks, todėl verta perskaityti maistingumo etiketę ir patikrinti bendrą angliavandenių bei cukrų kiekį.
Varškėje taip pat yra kalcio. Kai kuriuose pieno produktuose aptinkama ir angliavandenių, galinčių būti naudingi žarnyno bakterijoms, tačiau jų reikšmė cukraus apykaitai dar nėra iki galo aiški.
Riebesnė varškė nebūtinai yra geresnė
Ne liesoje varškėje esantys riebalai gali sulėtinti virškinimą ir padėti maistui iš skrandžio į žarnyną patekti palaipsniui. Dėl to cukraus kiekis kraujyje gali didėti lėčiau, ypač jei varškė valgoma su duona, vaisiais ar kitu angliavandenių turinčiu maistu.
Riebalai taip pat prisideda prie sotumo. Vis dėlto nėra pakankamo pagrindo teigti, kad riebi varškė visada geresnė už liesą. Rinktis reikėtų pagal bendrą mitybą, porcijos dydį ir asmeninius sveikatos tikslus.
Su kuo varškę derinti lėkštėje
Didžiausią skirtumą dažnai lemia ne pati varškė, o visas patiekalas. Baltymus verta derinti su skaidulomis ir saikinga angliavandenių porcija.
- Varškė su uogomis ir cinamonu
- Varškė su agurku, vyšniniais pomidorais ir pipirais
- Varškės užtepėlė vietoje grietinės, patiekiama su daržovėmis
- Varškė įmaišyta į kiaušinienę ar blynų tešlą
- Varškė ant viso grūdo skrebučio su avokadu
Uogos ir daržovės suteikia skaidulų, o viso grūdo duona paprastai yra palankesnis pasirinkimas nei balta duona. Taip pat svarbu nepamiršti porcijos: net ir maistingas produktas nepanaikina didelio angliavandenių kiekio poveikio.
Vienos varškės cukraus kontrolei neužtenka
Varškė gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, tačiau ji nėra savarankiškas būdas gydyti padidėjusį cukraus kiekį kraujyje. Reikšmės turi reguliarus valgymas, pakankamas judėjimas, vandens pasirinkimas vietoje saldintų gėrimų ir bendras angliavandenių kiekis.
Jeigu stebite gliukozę, verta atkreipti dėmesį į tai, kaip organizmas reaguoja į skirtingas porcijas ir derinius. Varškės poveikis gliukozei gali skirtis priklausomai nuo diabeto tipo, vartojamų vaistų, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatos aplinkybių. Sergant diabetu individualų mitybos planą geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu.