Vėlyvas užkandžiavimas kepenims gali būti ne toks nekaltas, kaip atrodo. Nauja beveik 200 tūkst. JAV suaugusiųjų duomenų analizė parodė ryšį tarp valgymo po vakarienės ar prieš miegą ir didesnės kepenų ligų rizikos.
Tyrėjai pabrėžia, kad šie rezultatai dar neįrodo, jog būtent vakarinis užkandis sukelia ligą. Vis dėlto jie atkreipia dėmesį į valgymo laiką ir organizmo biologinį laikrodį, kuris gali būti ne mažiau svarbus nei pats maistas.
Su kokiomis ligomis siejamas vėlyvas valgymas
Analizei panaudoti trijų ilgalaikių JAV tyrimų duomenys. Juose dalyvavo 199 155 žmonės, o dalyvių sveikata ir mitybos įpročiai buvo stebimi vidutiniškai 16 metų.
Žmonės buvo suskirstyti pagal tai, ar jie valgydavo vėlai vakare. Šiuo atveju vėlyvas valgymas reiškė maistą po vakarienės arba po įprasto miego laiko, todėl kalbama ne tik apie nedidelį užkandį prieš miegą.
Per stebėjimo laikotarpį užfiksuoti 312 cirozės ir 4 477 metabolinės kilmės kepenų suriebėjimo atvejai. Pakoregavus rezultatus pagal amžių, kūno masės indeksą, kalorijų kiekį, diabetą, cholesterolio kiekį, fizinį aktyvumą, alkoholio vartojimą ir kitus veiksnius, vėlyvas valgymas buvo siejamas su:
- 28 proc. didesne cirozės rizika;
- 31 proc. didesne metabolinės disfunkcijos sąlygoto kepenų suriebėjimo rizika.
Šie procentai apibūdina rizikos skirtumą tarp grupių, o ne reiškia, kad kiekvienas žmogus, pavalgęs vakare, susirgs kepenų liga.
Kodėl svarbus valgymo laikas
Kepenys glaudžiai susijusios su organizmo cirkadiniu ritmu, dar vadinamu biologiniu laikrodžiu. Jis reguliuoja miegą, hormonų veiklą, medžiagų apykaitą ir daugelį procesų, vykstančių skirtingu paros metu.
Vakare ir naktį organizmas paprastai ruošiasi poilsiui. Tuo metu maisto medžiagų apykaita gali vykti kitaip nei dieną, todėl vėlyvas kalorijų vartojimas gali nesutapti su natūraliu organizmo ritmu.
Tyrėjai mano, kad būtent toks neatitikimas gali būti viena iš galimų šios sąsajos priežasčių. Tačiau tai dar tik mokslinė prielaida. Tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio, o dalį informacijos apie mitybą ir diagnozes pateikė patys dalyviai.
Vien tik užkandžio vertinti atskirai nepakanka
Vėlyvas valgymas dažnai būna susijęs ir su kitais veiksniais. Pavyzdžiui, vakare žmonės dažniau renkasi saldžius sausainius, traškučius, saldžius gėrimus ar kitus stipriai perdirbtus užkandžius. Ankstesni tyrimai šiuos produktus taip pat siejo su kepenų suriebėjimu ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais.
Todėl vien iš šio tyrimo negalima teigti, kad kepenims kenkia kiekvienas maistas po 20 ar 21 valandos. Reikšmės gali turėti bendra mityba, suvartojamų kalorijų kiekis, kūno svoris, alkoholio vartojimas, fizinis aktyvumas ir miego režimas.
Ką galima pakeisti kasdienybėje
Jeigu vakarais dažnai norisi užkandžiauti, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į dienos valgymą. Per mažos ar labai nereguliarios porcijos dieną gali baigtis stipriu alkiu vakare.
- Vakarienę planuokite taip, kad ji nebūtų vien saldus ar stipriai perdirbtas užkandis.
- Jeigu įmanoma, paskutinį didesnį valgymą palikite kelioms valandoms iki miego.
- Vakare rinkitės mažesnę porciją, o ne valgykite iš įpročio priešais televizorių.
- Įvertinkite, ar norą užkąsti sukelia alkis, nuovargis, stresas arba įprotis.
Tai nėra gydymas ir nepakeičia individualios gydytojo rekomendacijos. Tyrėjai taip pat dar aiškinasi, ar ankstesnis valgymo laikas iš tiesų sumažina kepenų ligų riziką, todėl šiai išvadai patvirtinti reikės papildomų tyrimų.
Kada verta pasitikrinti kepenis
Kepenų ligos ilgą laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Cirozės atveju gali pasireikšti nuovargis, apetito stoka, odos niežėjimas, pykinimas, gelta ar sumažėjęs lytinis potraukis.
Pastebėjus tokius požymius, ypač jei jie kartojasi arba stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat verta pasitarti dėl kepenų tyrimų, jei vartojama daug alkoholio, yra antsvorio, diabetas ar anksčiau nustatytas kepenų suriebėjimas.