Alkoholis dažnai vertinamas tik pagal jo kiekį ar vartojimo dažnį, tačiau vis daugiau dėmesio skiriama ir kitai jo pusei. Nauja JAV duomenų analizė parodė, kad su alkoholiu siejamų mirčių nuo vėžio skaičius per kelis dešimtmečius smarkiai išaugo.
Šie duomenys dar kartą primena, kad alkoholis ir vėžio rizika yra susiję ne tik tuomet, kai žmogus geria daug. Mažiausia saugi alkoholio dozė vėžio požiūriu kol kas nėra tiksliai nustatyta, todėl svarbiu žingsniu tampa vartojimo mažinimas.
Mirčių skaičius per tris dešimtmečius išaugo
Analizėje buvo vertinami 1990-2023 metų Jungtinių Valstijų duomenys. Tyrėjai modeliavo, kiek mirčių nuo įvairių vėžio rūšių galėjo būti siejama su alkoholio vartojimu, atsižvelgdami į žmonių amžių, lytį ir suvartojamo alkoholio kiekį.
Įvertinta, kad su alkoholiu susijusių mirčių nuo vėžio skaičius išaugo nuo 11 361 1990 metais iki 23 126 2023-iaisiais. Standartizuotas mirtingumo rodiklis, leidžiantis palyginti skirtingo amžiaus gyventojų grupes, padidėjo nuo 3,8 iki 4,1 mirties 100 tūkst. žmonių.
Nors šis rodiklis augo ne taip sparčiai kaip bendras mirčių skaičius, tendencija išlieka svarbi. Didesnis absoliutus mirčių skaičius iš dalies susijęs ir su gyventojų skaičiaus bei amžiaus struktūros pokyčiais.
Kokios vėžio rūšys išsiskyrė labiausiai
2023 metais daugiausia su alkoholiu siejamų mirčių teko kepenų vėžiui. Toliau rikiavosi stemplės ir storosios žarnos vėžys.
- Kepenų vėžys – 7 686 mirtys
- Stemplės vėžys – 4 902 mirtys
- Storosios žarnos vėžys – 3 818 mirčių
Didžiausias augimas per analizuotą laikotarpį taip pat užfiksuotas kepenų vėžio grupėje. Alkoholis siejamas ir su burnos, krūties bei kitų organų vėžiu, todėl rizika nėra susijusi tik su kepenimis ar virškinimo sistema.
Alkoholis priskiriamas 1 grupės kancerogenams. Tai reiškia, kad jo ryšys su vėžiu yra pakankamai pagrįstas moksliniais duomenimis. Vis dėlto konkrečiam žmogui riziką lemia ne vien alkoholis, bet ir vartojimo kiekis, trukmė, paveldimumas, rūkymas, kūno svoris bei kiti sveikatos veiksniai.
Skirtingo amžiaus žmonėms rizika pasiskirsto nevienodai
Didžiausias mirtingumas nustatytas vyrams ir 55 metų bei vyresniems suaugusiesiems. Šioje grupėje standartizuotas rodiklis padidėjo nuo 15,8 iki 19,2 mirties 100 tūkst. žmonių.
Jaunesnių, 20-54 metų, suaugusiųjų rodiklis išliko 2,4 mirties 100 tūkst. žmonių. Tačiau tai nereiškia, kad rizikos pokyčių nebuvo. Šioje amžiaus grupėje nuo 1990 iki 2023 metų padidėjo dalis mirčių nuo vėžio, kuri buvo priskiriama alkoholiui.
Jaunesniems vyrams dažniausia su alkoholiu siejama mirties nuo vėžio priežastis buvo storosios žarnos vėžys. Jaunesnėms moterims pirmoje vietoje atsidūrė krūties vėžys, po jo sekė storosios žarnos vėžys. Vyresniems vyrams daugiausia mirčių teko kepenų vėžiui, o vyresnėms moterims svarbiausia priežastis taip pat buvo krūties vėžys.
Mažinti vartojimą galima pradėti nuo nedidelių žingsnių
Visiškai atsisakyti alkoholio kai kuriems žmonėms sudėtinga, todėl pradžia gali būti praktiška ir nuosekli. Keli pakeitimai dažnai padeda lengviau kontroliuoti suvartojamą kiekį:
- numatykite kelias dienas per savaitę be alkoholio;
- vakarinį gėrimą pakeiskite pasivaikščiojimu, skaitymu ar nealkoholiniu gėrimu;
- rinkitės kokteilius be alkoholio;
- apie savo tikslą pasakykite artimam žmogui ir paprašykite palaikymo;
- jeigu sumažinti vartojimą sunku, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Populiarėjantis blaivus smalsumas taip pat skatina žmones išbandyti nealkoholinius gėrimus ir stebėti, kaip keičiasi savijauta. Svarbu neieškoti tariamos alkoholio naudos sveikatai, o atvirai įvertinti jo poveikį organizmui.
JAV duomenų analizė turi ir ribojimų: dalis alkoholio vartojimo informacijos buvo apskaičiuota pagal apklausas, o kai kuriems laikotarpiams trūko naujausių duomenų. Be to, rezultatai modeliuoti pagal skirtingas amžiaus ir lyties grupes, todėl jie parodo bendras tendencijas, o ne tikslų pavojų kiekvienam žmogui.
Vis dėlto pagrindinė žinutė aiški: alkoholis yra keičiama vėžio rizikos dalis. Net jei visiškai atsisakyti jo neplanuojate, mažesnis kiekis ir dažnesnės blaivios dienos yra konkretus žingsnis, leidžiantis sumažinti galimą žalą sveikatai.