Ne visi mėgsta juodą kavą. Jei vienas ar keli puodeliai be saldiklio atrodo per kartūs, pasirinkimas priklauso ne tik nuo skonio, bet ir nuo kalorijų, cukraus kiekio bei poveikio gliukozės koncentracijai kraujyje.
Kavos saldikliai be cukraus dažnai atrodo kaip paprastas sprendimas, tačiau jų sudėtis ir poveikis skiriasi. Vieni suteikia saldumą beveik be kalorijų, kiti kartu prideda skaidulų, mineralų ar antioksidantų. Vis dėlto net natūralūs saldikliai nėra priežastis jų berti ar pilti neribotai.
Stevija išlieka pirmuoju pasirinkimu
Jei kavą norisi pasaldinti kuo mažiau paveikiant cukraus kiekį kraujyje, dažniausiai pirmiausia siūloma rinktis gryną steviją. Ji nekelia gliukozės koncentracijos kraujyje, todėl laikoma tinkama ir žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.
Patogiausia rinktis skystą steviją arba miltelius, kuriuose nėra cukraus alkoholių, pavyzdžiui, eritritolio, manitolio, sorbitolio ar ksilitolio. Kai kurių tokių medžiagų vartojimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių įvykių rizika, todėl verta perskaityti visą produkto etiketę.
Gryna, aukšto grynumo stevija taip pat apibūdinama kaip nedaranti reikšmingo poveikio žarnyno bakterijų įvairovei. Vis dėlto jos poskonis patinka ne visiems, todėl kai kurie žmonės renkasi kitus saldiklius arba mažina saldumo poreikį palaipsniui.
Datulės suteikia ne tik saldumo
Datulės yra natūralus saldiklis, kuriame yra skaidulų, kalio ir magnio. Dėl šios priežasties jos maistine prasme skiriasi nuo įprasto cukraus. Sutrintos datulės gali suteikti kavai tirštesnį skonį ir papildomo saldumo.
Tačiau kiekis čia ypač svarbus. Į kavą dažnai dedamos dvi ar trys datulės gali pridėti maždaug 32-48 gramus cukraus. Tai gana didelis kiekis vienam rytiniam gėrimui, net jei datulės cukraus kiekiui kraujyje daro mažesnį poveikį nei įprastas cukrus ar kiti jo pavidalai.
Medus tinka tik saikingai
Medus nėra draudžiamas, jei stebimas bendras per dieną gaunamo cukraus kiekis. Jame yra antioksidantų, tačiau tai vis tiek yra kaloringas saldiklis.
Vienas ar du arbatiniai šaukšteliai medaus į kavą paskatina kasą išskirti insuliną, kuris padeda susidoroti su padidėjusiu cukraus kiekiu kraujyje. Žmonėms, turintiems atsparumą insulinui ar diabetą, kuriam gydyti reikia insulino injekcijomis, toks cukraus šuolis gali būti ryškesnis.
Jei kavos saldikliai be cukraus nepatinka dėl poskonio, medus gali būti priimtinas kompromisas. Svarbiausia neviršyti vieno arbatinio šaukštelio vienam puodeliui.
Agavų sirupas turi savų trūkumų
Agavų sirupas yra švelnesnio skonio nei medus. Jo glikemijos indeksas mažesnis nei cukraus, todėl poveikis gliukozės kiekiui kraujyje būna vidutinis.
Vis dėlto šiame sirupe daug fruktozės, o pats produktas yra kaloringas. Dėl to jis nėra geriausias pasirinkimas žmonėms, turintiems medžiagų apykaitos sutrikimų. Mažesnis glikemijos indeksas savaime nereiškia, kad sirupą galima vartoti neribotai.
Klevų sirupas keičia kavos skonį
Klevų sirupas kavai suteikia ryškų, lengvai atpažįstamą skonį. Jame yra mineralų ir antioksidantų, tačiau kalorijų jis turi daugiau nei įprastas cukrus.
Jo poveikis cukraus kiekiui kraujyje vertinamas kaip vidutinis arba gana didelis. Todėl net ir natūralų klevų sirupą geriausia dozuoti nedideliu kiekiu. Vienas arbatinis šaukštelis puodeliui yra pakankama pradžia.
Kiek saldiklio dėti į kavą?
Jei renkatės žaliavinį cukrų, medų arba tikrą klevų sirupą, rekomenduojama apsiriboti vienu arbatiniu šaukšteliu vienam kavos puodeliui. Geriant kelis puodelius per dieną, saldiklio kiekis greitai susidaro, todėl net ir natūralūs produktai neturėtų būti pilami dosniai.
- Gryna stevija tinka tada, kai svarbiausia kuo mažesnis poveikis gliukozei.
- Datulės suteikia skaidulų ir mineralų, tačiau kartu prideda nemažai cukraus.
- Medus turi antioksidantų, bet išlieka kaloringas saldiklis.
- Agavų sirupas yra švelnaus skonio, tačiau jame daug fruktozės.
- Klevų sirupas išsiskiria skoniu ir mineralais, bet turi daugiau kalorijų.
Galutinis pasirinkimas dažnai priklauso nuo skonio. Jei alternatyvių saldiklių poskonis nemalonus, nedidelis kiekis medaus, žaliavinio cukraus ar klevų sirupo gali būti praktiškesnis sprendimas. Svarbiausia saldumą matuoti, o ne pilti iš akies.