Arbata sveikai odai nepakeis apsauginio kremo nuo saulės, subalansuotos mitybos ar tinkamos priežiūros rutinos. Vis dėlto kai kuriuose gėrimuose esantys augaliniai junginiai gali papildyti kasdienį racioną ir būti siejami su mažesniu oksidaciniu stresu, uždegiminiais procesais ar geresne odos būkle.
Renkantis arbatą svarbu nepamiršti saiko. Daugiausia naudos tikėtina tada, kai ji geriama be didelio kiekio cukraus, o odos pokyčiai vertinami realistiškai. Štai šeši gėrimai, dažniausiai minimi kalbant apie odos sveikatą.
Mėtų arbata gali būti įdomi linkusiems į hormoninius bėrimus
Mėtų arbata kartais pasirenkama dėl galimo poveikio androgenams. Tai hormonai, tarp jų ir testosteronas, galintys skatinti didesnę riebalų gamybą odoje. Kai sebumo susidaro per daug, poros gali lengviau užsikimšti, todėl atsiranda daugiau bėrimų.
Keli nedideli tyrimai su policistiniu kiaušidžių sindromu susiduriančiomis moterimis leido manyti, kad reguliariai geriama mėtų arbata gali turėti įtakos androgenų kiekiui. Vis dėlto tai nėra aknės gydymas, o ryškesniems ar pasikartojantiems bėrimams reikalinga dermatologo konsultacija.
Žalioji arbata išsiskiria katechinais
Žaliojoje arbatoje gausu katechinų, priskiriamų antioksidantams. Šie junginiai padeda organizmui susidoroti su oksidaciniu stresu, kuris gali būti susijęs su ląstelių pažeidimais ir ankstyvais odos senėjimo požymiais.
Kai kurie tyrimai rodo, kad žaliosios arbatos sudėtinės dalys gali padėti odai geriau toleruoti aplinkos poveikį. Tačiau puodelis šio gėrimo jokiu būdu neatstoja kremo nuo saulės. Be to, dėl kofeino jautresni žmonės neturėtų žaliosios arbatos gerti vėlai vakare.
Baltoji arbata gali padėti išsaugoti odos stangrumą
Baltoji arbata apdorojama minimaliai, todėl joje išlieka įvairių augalinių junginių. Laboratoriniuose tyrimuose nagrinėtas galimas jos ekstraktų poveikis kolagenui, elastinui ir apsaugai nuo oksidacinio streso.
Šios išvados įdomios, tačiau dauguma jų susijusios su laboratoriniais modeliais ar koncentruotais ekstraktais. Geriant baltąją arbatą galima mėgautis jos skoniu, bet nereikėtų tikėtis greito stangrinamojo poveikio.
Hibiskų arbata siejama su drėgmės palaikymu
Hibiskų arbata natūraliai neturi kofeino, todėl gali būti tinkama vakare. Joje yra polifenolių ir kitų augalinių medžiagų, kurios tiriamos dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams bei odos apsaugai.
Skysčiai apskritai prisideda prie tinkamo organizmo hidratacijos lygio, tačiau nereikėtų sakyti, kad hibiskų arbata tiesiogiai sudrėkina odą. Odos sausumui taip pat svarbūs švelnūs prausikliai, drėkinamasis kremas ir apsauga nuo sauso oro.
Ramunėlės labiau tinka kaip raminantis gėrimas
Ramunėlių sudėtyje yra apigenino ir kitų augalinių junginių. Priemonės su ramunėlėmis kartais naudojamos sudirgusiai odai, paraudimui ar patinimui mažinti, tačiau tai nereiškia, kad geriant ramunėlių arbatą bus gydoma aknė ar egzema.
Žmonės, alergiški astrinių šeimos augalams, pavyzdžiui, ambrozijai ar kai kurioms gėlėms, ramunėles turėtų vartoti atsargiai. Jei po arbatos atsiranda niežulys, bėrimas ar kiti neįprasti simptomai, jos reikėtų atsisakyti.
Rooibos tinka ieškantiems gėrimo be kofeino
Rooibos, dar vadinamas raudonkrūmių arbata, neturi kofeino ir pasižymi augaliniais antioksidantais, tarp jų aspalatinu bei flavonoidais. Laboratoriniuose tyrimuose šios medžiagos nagrinėtos dėl galimos apsaugos nuo oksidacinio streso.
Rooibos gali būti geras pasirinkimas vakare arba tiems, kurie riboja kofeiną. Kaip ir kitų arbatų atveju, arbata sveikai odai turėtų būti vertinama kaip nedidelė kasdienio gyvenimo būdo dalis, o ne atskira priemonė odos problemoms spręsti.
Odos būklei daugiausia įtakos turi kasdieniai įpročiai: pakankamas miegas, įvairi mityba, saikingas alkoholio vartojimas, apsauga nuo ultravioletinių spindulių ir tinkamai parinktos priežiūros priemonės. Jei atsiranda skausmingų, ilgai nepraeinančių ar randus paliekančių bėrimų, vien arbatos nepakaks.