Vos pradėjus snūduriuoti kūnas staiga krūpteli, trūkčioja koja ar ranka, o kartais net atrodo, kad krentate iš aukščio. Toks kūno trūkčiojimas užmiegant gali išgąsdinti, tačiau dažniausiai tai yra įprasta organizmo reakcija pereinant iš budrumo į miegą.
Šis reiškinys vadinamas hipniniu trūkčiojimu arba miego pradžios krūptelėjimu. Jis gali paveikti vieną raumenų grupę arba apimti didesnę kūno dalį. Kartu kartais juntamas širdies plakimas, staigus prabudimas ar trumpas kritimo pojūtis.
Kas vyksta kūnui pradedant miegoti
Užmiegant raumenys palaipsniui atsipalaiduoja, lėtėja kvėpavimas, o smegenys pereina į kitą veiklos būseną. Manoma, kad kai kuriais atvejais šis greitas raumenų tonuso sumažėjimas smegenims gali pasirodyti tarsi kūno nestabilumas ar kritimas.
Tuomet suveikia staigus apsauginis refleksas ir raumenys trumpam susitraukia. Būtent todėl žmogus gali krūptelėti ar net atsisėsti lovoje. Tiksli šio mechanizmo priežastis nėra visiškai aiški, tačiau pats reiškinys dažniausiai laikomas normaliu ir nepavojingu.
Kai kuriems žmonėms šis pojūtis susijęs su trumpu vaizdiniu, primenančiu kritimą nuo laiptų, lovos ar aukštos vietos. Tai nebūtinai reiškia košmarą. Greičiau tai yra trumpas jutiminis įspūdis, atsirandantis tuo metu, kai smegenys persijungia į miego režimą.
Kada trūkčiojimai gali sustiprėti
Hipniniai krūptelėjimai dažniau pasitaiko tada, kai organizmas yra pervargęs arba ilgą laiką nepakankamai ilsėjosi. Įtakos gali turėti ir nervinė įtampa bei vakaro įpročiai.
- miego trūkumas ir nereguliarus miego režimas
- didelis stresas ar nerimas
- kava, energiniai gėrimai ir kiti kofeino šaltiniai
- nikotinas
- intensyvi treniruotė ar sunkus fizinis darbas prieš pat miegą
- įprotis ilgai išlikti aktyviam vėlai vakare
Kofeinas ir nikotinas stimuliuoja nervų sistemą, todėl gali apsunkinti užmigimą ir padidinti nevalingų judesių tikimybę. Panašiai gali veikti ir susikaupusi įtampa, ypač jei žmogus eina miegoti labai pavargęs, tačiau mintys vis dar sukasi apie dienos rūpesčius.
Ar tai gali būti ligos požymis
Pavienis kūno trūkčiojimas užmiegant paprastai nėra ligos ženklas ir dažniausiai nereikalauja jokio gydymo. Medicinos gairėse trumpi nevalingi krūptelėjimai užmiegant taip pat apibūdinami kaip dažnas reiškinys, dėl kurio įprastai nereikia skubaus neurologinio ištyrimo.
Vis dėlto į gydytoją verta kreiptis, jei trūkčiojimai kartojasi beveik kiekvieną vakarą, neleidžia užmigti arba sukelia stiprią baimę prieš miegą. Konsultacija taip pat reikalinga, jei nevalingi raumenų susitraukimai tęsiasi ir būdravimo metu, stiprėja, apima skirtingas kūno vietas ar kartu atsiranda kitų neįprastų simptomų.
Tokiais atvejais svarbu įvertinti ne tik miego įpročius, bet ir vartojamus vaistus, bendrą sveikatos būklę bei kitus galimus miego sutrikimus. Vien pagal pojūtį nustatyti priežasties nereikėtų.
Kaip sumažinti nemalonius krūptelėjimus
Jei epizodai dažnėja, pirmiausia verta kelias savaites atkreipti dėmesį į dienos režimą. Dažnai padeda paprasti pokyčiai, kurie sumažina nervų sistemos dirglumą vakare.
- eiti miegoti ir keltis panašiu metu
- popietę ir vakare riboti kofeiną
- nerūkyti prieš pat miegą
- intensyvias treniruotes užbaigti likus kelioms valandoms iki poilsio
- prieš miegą rinktis ramesnę veiklą
- miegamajame palaikyti tamsą, tylą ir patogią temperatūrą
Jeigu krūptelėjimas pasitaiko retkarčiais, dėl jo jaudintis nereikėtų. Dažniausiai tai tik trumpas perėjimo į miegą momentas, o ne signalas, kad organizme vyksta kas nors pavojingo.