Miegas svarbus ne tik dėl to, kiek valandų praleidžiame lovoje. Naujas didelės apimties tyrimas parodė, kad reikšmės gali turėti ir tai, kiek laiko žmogus praleidžia skirtingose miego fazėse, ypač REM miego fazėje.
Analizuodami beveik 100 tūkst. Jungtinės Karalystės Biobanko dalyvių duomenis, mokslininkai nustatė sąsajų tarp miego rodiklių ir daugelio vėliau diagnozuotų ligų. Vis dėlto tai buvo stebėjimo tyrimas, todėl jo rezultatai neįrodo, kad tam tikra miego fazė tiesiogiai apsaugo nuo ligų.
REM miego fazė išsiskyrė labiausiai
Tyrime dalyvavo 95 559 suaugusieji, kurių vidutinis amžius siekė 56 metus. Vieną savaitę jie nešiojo ant riešo tvirtinamus akselerometrus, leidusius tiksliau įvertinti miego trukmę, miego fazes, prabudimus ir miego reguliarumą.
Vėliau dalyviai buvo stebimi vidutiniškai 8,9 metų. Ilgesnė REM miego fazė buvo siejama su mažesne 83 ligų rizika. Tarp jų buvo širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis, prieširdžių virpėjimas, išeminė širdies liga, parkinsonizmas, išsėtinė sklerozė ir demencija.
REM miego fazė yra laikotarpis, kai dažniausiai sapnuojame. Šios fazės metu smegenų veikla tampa aktyvesnė, nors kūnas išlieka atsipalaidavęs. Tyrimas neatsako, kodėl būtent ilgesnė REM fazė buvo susijusi su mažesne ligų rizika, todėl šį rezultatą reikėtų vertinti kaip svarbią sąsają, o ne gydymo rekomendaciją.
Gilus miegas taip pat buvo svarbus
Daugiau gilaus miego buvo siejama su mažesne septynių sveikatos sutrikimų rizika. Tarp jų buvo 2 tipo cukrinis diabetas, didžioji depresija, miego apnėja ir Parkinsono liga.
Tačiau šių rezultatų negalima aiškinti pernelyg tiesmukai. Pavyzdžiui, prastesnis miegas gali būti ne ligos priežastis, o jau esančios sveikatos problemos požymis. Tyrimo autoriai kaip vieną galimų pavyzdžių nurodė depresiją, nes jos simptomai neretai sutrikdo miegą.
Svarbi ir bendra miego trukmė
Žmonės, kurie miegojo nuo 6 iki 8 valandų, apskritai turėjo mažiausią įvairių sveikatos sutrikimų riziką. Ilgesnė bendra miego trukmė buvo siejama su mažesne daugiau kaip 50 būklių, tarp jų 2 tipo cukrinio diabeto, rizika.
Tuo metu trumpesnis miegas ir daugiau laiko, praleisto prabudus po užmigimo, buvo siejami su nepalankesniais rezultatais. Ilgesnis budrumas naktį buvo susijęs su didesne psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, piktnaudžiavimo alkoholiu ir osteoartrito rizika.
Nereguliarus miego režimas taip pat buvo siejamas su pilvo skausmais, nerimu ir depresija. Tai primena, kad svarbi ne tik viena prastai išmiegota naktis, bet ir pasikartojantis miego ritmo nepastovumas.
Kas padeda išlaikyti stabilesnį miego ritmą
Jeigu užmigti sunku arba naktį dažnai prabundate, pirmiausia galima atkreipti dėmesį į miego rutiną. Naudingos gali būti šios paprastos priemonės:
- keltis panašiu metu net savaitgaliais;
- ryte pabūti natūralioje dienos šviesoje;
- miegamajame palaikyti tylą, tamsą ir vėsesnę temperatūrą;
- likus 30-60 minučių iki miego rinktis ramią veiklą, pavyzdžiui, skaitymą ar kvėpavimo pratimus;
- vakare riboti ekranų naudojimą ir nevartoti kofeino vėlyvą popietę;
- jeigu lovoje ilgai nepavyksta užmigti, trumpam atsikelti ir grįžti tik pajutus mieguistumą.
Vienas tyrimas nepakeičia individualių gydytojo rekomendacijų, ypač jei miegą trikdo knarkimas, kvėpavimo pauzės, nuolatinis mieguistumas ar dažni prabudimai. Tokiais atvejais svarbu ieškoti galimos priežasties, o ne vien bandyti ilgiau išbūti lovoje.