Depresija ne visada prasideda akivaizdžiu liūdesiu. Kartais pirmiausia pasikeičia miegas, apetitas, bendravimas ar net tai, kaip žmogus rūpinasi savo išvaizda.
Šie subtilūs depresijos požymiai neretai lieka nepastebėti, nes pats žmogus gali jų nesusieti su prastėjančia emocine savijauta. Vis dėlto viena sunkesnė diena dar nereiškia depresijos. Daug svarbiau stebėti pasikartojančių pokyčių visumą ir tai, ar jie trukdo įprastam gyvenimui.
Pokyčiai, kurių nereikėtų ignoruoti
1. Pasikeitęs apetitas
Žmogus gali pradėti valgyti gerokai daugiau arba, priešingai, beveik nebesidomėti maistu. Kartais maistas tiesiog pamirštamas, nes dingsta įprastas alkio pojūtis ar noras rūpintis savimi.
2. Sutrikęs miegas
Depresija gali pasireikšti tiek nemiga, tiek pernelyg ilgu miegu. Kai kuriems žmonėms sunku užmigti, o kiti rytais negali išlipti iš lovos ir visą dieną jaučiasi mieguisti bei stokojantys energijos.
3. Dingęs susidomėjimas mėgstama veikla
Vienas svarbesnių ženklų yra malonumo praradimas. Anksčiau džiuginęs koncertas, susitikimas ar hobis staiga nebekelia jokio noro, nors žmogus supranta, kad tai veikla, kuri jam anksčiau patiko.
4. Atsitraukimas nuo artimųjų
Žmogus pradeda atšaukti planus, neatsiliepia į žinutes arba renkasi likti vienas. Toks užsisklendimas dažnai atrodo kaip paprastas nuovargis, tačiau ilgainiui jis gali dar labiau sustiprinti vienišumo jausmą.
5. Didesnis dirglumas
Depresija ne visada atrodo kaip tyla ar ašaros. Kai kuriems žmonėms ji labiau pasireiškia susierzinimu, nekantrumu, įtampa ir stipresnėmis reakcijomis į smulkmenas.
6. Sunkiau susikaupti
Įprastos užduotys pradeda užtrukti gerokai ilgiau. Atsakyti į kelis elektroninius laiškus, priimti sprendimą ar užbaigti paprastą darbą tampa neįprastai sunku.
7. Mažiau rūpinamasi savimi
Jeigu žmogus anksčiau skyrė dėmesio savo išvaizdai, o dabar nustoja praustis, tvarkytis ar keisti drabužius, tai gali rodyti ne tingėjimą, o prastėjančią emocinę būklę. Svarbu pastebėti ryškų pokytį, palyginti su tuo, kaip žmogus elgdavosi anksčiau.
8. Pasikeitusi laikysena ir sulėtėję judesiai
Depresiją išgyvenantis žmogus kartais tarsi susigūžia, vaikšto lėčiau, kalba tyliau arba atrodo fiziškai prislopęs. Kūno kalba gali išduoti savijautą net tada, kai apie emocijas kalbėti nenorima.
9. Pasikartojančios neigiamos mintys
Nuolatinis tų pačių pokalbių, klaidų ar nemalonių įvykių pergalvojimas vadinamas ruminavimu. Žmogus tarsi įstringa klausimuose, kas nutiko, kodėl taip atsitiko ir ką padarė ne taip, tačiau neranda sprendimo ir jaučiasi vis prasčiau.
Vienas požymis diagnozės nepatvirtina
Šie subtilūs depresijos požymiai gali pasireikšti ir dėl streso, miego trūkumo, ligos, vaistų poveikio ar sunkaus gyvenimo laikotarpio. Todėl nereikėtų skubiai nustatyti sau diagnozės pagal vieną blogesnę dieną.
Didesnį dėmesį verta atkreipti tada, kai keli pokyčiai išlieka bent dvi savaites, kartojasi didžiąją dienos dalį ir pradeda trukdyti darbui, santykiams ar įprastoms pareigoms. Tokiu atveju verta kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą.
Maži žingsniai, kai sunku pradėti
Užklupus prislėgtai nuotaikai, natūralu norėti atsiriboti ir atšaukti visus planus. Tačiau visiškas užsidarymas dažnai nepadeda. Pradėti galima nuo nedidelio pasivaikščiojimo lauke, trumpo pokalbio su patikimu žmogumi ar vienos paprastos užduoties, kurią pavyksta atlikti iki galo.
Kai kuriems žmonėms naudinga padaryti ką nors kito labui: padėti artimajam, pasirūpinti augintiniu ar prisidėti prie savanoriškos veiklos. Tai nepakeičia gydymo, tačiau gali suteikti daugiau ryšio su aplinka ir padėti neįstrigti vien savo mintyse.
Taip pat galima pabandyti pažvelgti į situaciją iš šalies ir paklausti savęs: ką patarčiau draugui, jeigu jis būtų mano vietoje? Kartais toks atstumas leidžia į problemą pažvelgti šiek tiek švelniau.
Kada pagalbos reikia nedelsiant
Jeigu atsiranda minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę arba žmogus nebesijaučia saugus, būtina kreiptis pagalbos nedelsiant. Galima skambinti nemokamais emocinės paramos numeriais 116 123 arba 8 800 28888, o esant tiesioginiam pavojui – skambinti 112.
Depresija nėra charakterio silpnumas. Kuo anksčiau pastebimi pasikeitimai ir ieškoma pagalbos, tuo lengviau pradėti grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.