Aukštas kraujospūdis dažnai susijęs ne tik su tuo, ką valgome. Įtakos turi ir nuolatinė įtampa, greitas kvėpavimas, ilgas sėdėjimas bei miego trūkumas. Todėl meditacija kai kuriems žmonėms gali tapti paprasta papildoma priemone kraujospūdžio kontrolei šalia gydytojo rekomendacijų.
Vis dėlto meditacija nėra vaistų ar gydymo pakaitalas. Jos poveikis dažniausiai būna saikingas, o ryškesni pokyčiai pastebimi tada, kai praktika tęsiama kelias savaites ar mėnesius.
Stresas tiesiogiai veikia kraujospūdį
Patiriant stresą suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Tada gali padažnėti širdies ritmas, susiaurėti kraujagyslės ir pakilti kraujospūdis. Jei įtampa tampa nuolatinė, organizmas vis dažniau lieka pasirengęs reaguoti, net kai realaus pavojaus nėra.
Medituojant dėmesys nukreipiamas į kvėpavimą, kūno pojūčius ir tuo metu kylančias mintis. Tai padeda į stresinę situaciją reaguoti ramiau, o ne iš karto pasiduoti įtampai. Dėl to laikui bėgant gali mažėti ir fiziologinė organizmo reakcija į stresą.
Lėtesnis kvėpavimas padeda kūnui nusiraminti
Vienas svarbiausių meditacijos elementų yra lėtas, tolygus kvėpavimas. Kvėpuojant ramiau, kraujagyslės gali mažiau susitraukti, o organizmui lengviau reguliuoti širdies veiklą ir kraujospūdžio pokyčius.
Šis procesas susijęs su barorefleksu. Tai natūrali organizmo sistema, kuri pastebi kraujospūdžio pokyčius ir padeda atitinkamai reguliuoti širdies bei kraujagyslių darbą.
Kraujospūdis kartais sumažėja jau meditacijos metu arba netrukus po jos, ypač tada, kai žmogus prieš praktiką jautė didelę įtampą. Tačiau ilgalaikio poveikio nereikėtų tikėtis po vieno karto.
Ramesnis dėmesys keičia ir valgymo pasirinkimus
Meditacija ugdo gebėjimą pastebėti, kas vyksta kūne. Žmogus lengviau atpažįsta, ar iš tiesų jaučia alkį, ar tiesiog nori užkąsti dėl nuovargio, nerimo ar nuobodulio.
Toks sąmoningumas gali padėti rečiau rinktis greitą, mažai maistingą maistą ir dažniau planuoti valgymus. Pavyzdžiui, vietoj skubaus saldaus užkandžio galima pasiruošti patiekalą, kuriame yra daugiau baltymų, skaidulų ir daržovių.
Prieš valgį naudinga trumpam sustoti ir savęs paklausti, kiek iš tiesų esate alkani. Valgant taip pat galima atkreipti dėmesį į skonį, tekstūrą ir sotumo pojūtį. Tai nėra griežta dieta, tačiau toks požiūris palengvina sveikesnius sprendimus.
Pradėti galima nuo 5 minučių
Nereikia iš karto medituoti pusvalandį. Pradžiai pakanka 5-10 minučių, geriausia tuo metu, kai nereikia niekur skubėti.
- Patogiai atsisėskite ir sutelkite dėmesį į kvėpavimą.
- Pastebėję nuklydusias mintis, ramiai grįžkite prie įkvėpimo ir iškvėpimo.
- Praktiką susiekite su jau įprastu veiksmu, pavyzdžiui, tempimu prieš miegą.
- Jei sunku pradėti vieniems, rinkitės įrašytą meditaciją, programėlę ar užsiėmimą.
Minčių klajojimas nėra ženklas, kad medituojate netinkamai. Pagrindinis pratimas ir yra pastebėti, kur nukrypo dėmesys, bei be priekaištų jį sugrąžinti.
Meditacija veikia geriausiai kartu su kitais sprendimais
Meditacija kraujospūdžio kontrolei turėtų būti vertinama kaip papildoma priemonė. Kraujospūdžiui svarbus ir mažesnis suvartojamos druskos kiekis, didesnis daržovių, vaisių, ankštinių augalų, viso grūdo produktų bei sveikųjų riebalų kiekis mityboje.
Taip pat rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, du kartus per savaitę atlikti jėgos pratimus ir dažniau pajudėti po ilgesnio sėdėjimo. Reikšmės turi ir 7-9 valandos miego, mažesnis alkoholio kiekis bei nerūkymas.
Jei vartojate paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio, jų nenutraukite. Sergant inkstų ligomis arba vartojant tam tikrus vaistus, dėl didesnio kalio kiekio maiste reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Nuosekli meditacija gali tapti naudinga dienos dalimi, tačiau gydymo plano ji nepakeičia.