Daugelis žmonių kivį nulupa beveik automatiškai. Priežastis suprantama: žaliojo kivio odelė yra šiurkšti, padengta smulkiais pūkeliais ir ne visiems maloni. Tačiau kivio odelę saugu valgyti daugumai žmonių, o kartu su ja vaisius suteikia ir daugiau maistinių medžiagų.
Valgyti galima tiek žaliąjį, tiek geltonąjį kivį. Pastarojo odelė plonesnė ir lygesnė, todėl pirmą kartą ją ragaujantiems žmonėms dažnai būna priimtinesnė.
Odelėje susikaupia daugiau skaidulų
Didžiausias privalumas – papildomos skaidulos. Jos svarbios normaliai virškinimo sistemos veiklai, žarnyno sveikatai ir ilgesniam sotumo jausmui.
100 gramų žaliojo kivio su odele suteikia apie 3 gramus skaidulų, o nulupus jų lieka maždaug 2 gramai. Geltonojo kivio atveju suvalgant vaisių kartu su odele skaidulų kiekis padidėja maždaug 50 procentų.
Tai nėra milžiniškas skirtumas vieno vaisiaus atveju, tačiau nedideli pokyčiai susideda. Žmonėms, kurie su maistu gauna per mažai skaidulų, toks pasirinkimas gali būti paprastas būdas papildyti savo mitybą.
Daugiau vitamino C ir vitamino E
Kivio odelė suteikia ne tik skaidulų. Kartu su ja gaunama ir daugiau kai kurių vitaminų bei antioksidantų.
Žalias kivis su odele turi apie 75 miligramus vitamino C, o nuluptame vaisiuje lieka maždaug 59 miligramai. Vitaminas C padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, dalyvauja kolageno gamyboje ir veikia kaip antioksidantas.
Geltonajame kivyje su odele vitamino E kiekis būna maždaug 32 procentais didesnis nei nuluptame vaisiuje. Vitaminas E taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir padeda normaliai veikti imuninei sistemai.
Vis dėlto nereikėtų manyti, kad vien kivio odelė apsaugo nuo ligų ar pakeičia visavertę mitybą. Jos nauda paprastesnė: valgant visą vaisių gaunama šiek tiek daugiau natūralių maistinių medžiagų.
Valgyti visą kivį ir patogiau
Kivio lupimas nėra toks paprastas kaip banano ar apelsino. Dažnai prireikia peilio arba šaukštelio, o minkštas vaisius gali slysti ir aptaškyti rankas.
Nuplautą kivį galima valgyti kaip obuolį. Tai patogu įsidėti į priešpiečių dėžutę, rankinę ar kuprinę, kai nėra galimybės vaisiaus pjaustyti ar lupti.
Jeigu žalią kivį valgyti nepatogu dėl pūkelių, odelę galima švelniai patrinti švaria šiurkštesne šluoste arba kempinėle. Taip pašalinama dalis paviršiaus plaukelių, todėl vaisius tampa malonesnės tekstūros.
Saugumas prasideda nuo gero nuplovimo
Prieš valgant kivį su odele būtina kruopščiai nuplauti visą vaisių po tekančiu vandeniu. Ant paviršiaus gali būti žemių, bakterijų ar kitų nešvarumų, susidariusių vaisiui augant ir jį transportuojant.
Vien nuplauti rankas nepakanka, nes liečiama būtent kivio odelė. Vaisių geriausia plauti prieš pat valgant, net jei jis atrodo švarus.
Mažiems vaikams visas kivis gali kelti užspringimo pavojų dėl storesnės ir tvirtesnės odelės. Tokiu atveju vaisių geriau supjaustyti mažais gabalėliais, panašiai kaip obuolį.
Jei tekstūra nepatinka, rinkitės geltoną kivį
Neprivalote valgyti žaliojo kivio su odele vien dėl papildomų skaidulų. Jei šiurkšti tekstūra erzina, išbandykite geltonąjį kivį, kurio odelė lygesnė ir plonesnė.
Kitas variantas – vaisių supjaustyti skiltelėmis ir valgyti su odele, o ne bandyti kąsti į visą kivį. Taip lengviau priprasti prie tekstūros ir kontroliuoti kąsnio dydį.
Kivio odelės valgymas nėra privalomas, tačiau tai praktiškas pasirinkimas, leidžiantis gauti daugiau skaidulų, vitamino C ir vitamino E. Svarbiausia vaisių gerai nuplauti, o vaikams jį supjaustyti mažesniais gabalėliais.