Jūrinės vynuogės iš pirmo žvilgsnio primena mažyčius žalius ikrus. Šie valgomieji jūros dumbliai ypač išpopuliarėjo socialiniuose tinkluose, tačiau kartu kilo klausimų, ar jie iš tiesų naudingi kraujospūdžiui.
Trumpas atsakymas nėra toks įspūdingas, kaip kartais žadama internete: jūrinės vynuogės kraujospūdžiui kol kas nėra įrodytas sprendimas. Jų galima paragauti, tačiau jos neturėtų pakeisti gydytojo paskirto gydymo ar patikimų mitybos rekomendacijų.
Kuo išsiskiria jūrinės vynuogės
Šie žalieji jūros dumbliai dar vadinami „žaliaisiais ikrais“. Maži apvalūs burbuliukai valgant sproginėja burnoje, o skonis yra sūrus, jūrinis ir šiek tiek primena kitus jūros produktus.
Jūrinės vynuogės tradiciškai vartojamos kai kuriose Pietryčių Azijos šalyse ir Japonijoje. Jos dažniausiai valgomos šviežios – kaip užkandis ar priedas prie kitų patiekalų. Džiovintuose produktuose druskos kiekis neretai būna dar didesnis.
Kraujospūdžio poveikis kol kas neįrodytas
Informacija apie jūrinių vynuogių naudą kraujospūdžiui dažnai grindžiama ankstyvais laboratoriniais arba su gyvūnais atliktais tyrimais. Tokie rezultatai gali padėti kelti hipotezes, tačiau jie neparodo, kas nutinka žmogui suvalgius įprastą šio produkto porciją.
Kol kas trūksta gerų tyrimų su žmonėmis, kurie patvirtintų, kad jūrinės vynuogės mažina kraujospūdį. Todėl jų nederėtų laikyti gydomąja priemone ar specialia kraujospūdžio reguliavimo priemone.
Teorinį paaiškinimą vis dėlto galima rasti. Jūrinėse vynuogėse yra prebiotinių skaidulų, kurios maitina žarnyno bakterijas. Šios bakterijos gamina trumposios grandinės riebalų rūgštis, siejamas su kraujagyslių funkcija ir kraujospūdžio reguliavimu.
Produkte taip pat yra kalio. Jis padeda organizmui pašalinti dalį natrio su šlapimu ir skatina kraujagyslių išsiplėtimą. Tačiau vien šios savybės neįrodo, kad būtent jūrinės vynuogės mažina kraujospūdį.
Maistinių medžiagų įprastoje porcijoje nėra daug
Jūrinėse vynuogėse yra kalcio, magnio, kalio, geležies ir seleno. Taip pat aptinkama nedaug vitamino E ir riboflavino, dar vadinamo vitaminu B2.
Vis dėlto maždaug 94 procentus jų sudaro vanduo. Dėl to įprasta porcija nėra reikšmingas šių maistinių medžiagų šaltinis. Panašių ar didesnių kiekių galima gauti iš įprastesnių produktų:
- kalcio suteikia pieno produktai, kalciu praturtintas tofu ir konservuotos žuvys;
- magnio gausu moliūgų sėklose, migdoluose ir pupelėse;
- kalio yra bulvėse, pupelėse ir lapinėse daržovėse;
- geležies šaltiniai yra lęšiai ir geležimi praturtinti grūdų produktai;
- seleno randama kiaušiniuose ir braziliškuose riešutuose;
- vitamino E suteikia riešutai ir sėklos.
Svarbiausia problema yra druskos kiekis
Jūrinės vynuogės auga sūriame vandenyje, todėl jose natūraliai yra natrio. Komerciniuose, ypač džiovintuose, produktuose druskos gali būti papildomai.
Per didelis natrio kiekis skatina skysčių kaupimąsi organizme. Dėl to padidėja kraujo tūris ir spaudimas kraujagyslių sienelėms. Žmonėms, kurių kraujospūdis aukštas, didelės tokio produkto porcijos nėra geras pasirinkimas.
Kaip jas ragauti saugiau
Jeigu norisi išbandyti šį neįprastą užkandį, rinkitės nedidelį kiekį ir atkreipkite dėmesį į etiketėje nurodytą natrio bei druskos kiekį. Džiovintas ar papildomai sūdytas versijas reikėtų vertinti atsargiau.
Jūrinės vynuogės neturėtų tapti pagrindine kraujospūdį reguliuojančios mitybos dalimi. Jas galima laikyti įdomiu, retkarčiais valgomu produktu, tačiau kraujospūdžio kontrolei daug svarbesni išlieka bendras druskos kiekis, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir gydytojo rekomendacijų laikymasis.
Jeigu vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, jų nenutraukite ir nekeiskite jūrinėmis vynuogėmis. Šis produktas gali būti smagus kulinarinis atradimas, bet patikimo poveikio kraujospūdžiui žmonėms kol kas nėra įrodyta.