Klausimas, kaip dažnai šlapintis, neturi vieno visiems tinkamo atsakymo. Vieni į tualetą eina kas kelias valandas, kiti rečiau, todėl svarbiausias atskaitos taškas yra jūsų įprastas ritmas.
Vis dėlto staigus pokytis, labai dažnas noras šlapintis ar keli prabudimai naktį gali signalizuoti ne tik apie išgertą kavą ar didesnį vandens kiekį. Kartais tai būna šlapimo takų, cukraus kiekio kraujyje ar kitų sveikatos problemų požymis.
Vieno „normalaus“ skaičiaus nėra
Vidutiniškai žmogus šlapinasi maždaug kas 4 valandas, tačiau kas 2 valandas eiti į tualetą kai kuriems žmonėms taip pat gali būti įprasta. Dažnį keičia išgeriamų skysčių kiekis, kava, alkoholis, sūresnis maistas, vartojami vaistai, kūno sudėjimas, fizinis aktyvumas ir oro temperatūra.
Dažnesnis nei 8 kartus per parą šlapinimasis dažnai laikomas padažnėjusiu, tačiau vien šis skaičius dar nereiškia ligos. Daug svarbiau, ar toks ritmas jums įprastas, ar atsirado neseniai ir ar kartu pasireiškia kiti simptomai.
Šlapimo pūslėje kaupiasi inkstų pagamintas šlapimas. Jai prisipildžius ir išsitempus, nervai siunčia signalą smegenims, todėl pajuntamas noras šlapintis. Stiprų norą daugelis žmonių pajunta pūslėje susikaupus maždaug 350-600 mililitrų skysčio, tačiau šis tūris kiekvienam gali skirtis.
Kada dažnesnis šlapinimasis gali rodyti problemą
Į gydytoją verta kreiptis, jei staiga pradėjote šlapintis daug dažniau nei anksčiau, kiekvieną kartą pasišlapinate nedaug arba reguliariai tenka keltis naktį. Didesnio dėmesio reikėtų, jei į tualetą einate daugiau nei 10 kartų per parą arba daugiau nei 3 kartus per naktį.
Priežasčių gali būti ne viena:
- šlapimo takų infekcija, ypač jei jaučiamas deginimas, skausmas ar spaudimas pilvo apačioje
- padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, dėl kurio inkstai pašalina daugiau gliukozės ir vandens
- pernelyg aktyvi šlapimo pūslė, kai noras atsiranda staiga ir sunku jį sulaikyti
- nėštumas, kai hormonų pokyčiai ir didesnis spaudimas dubens sričiai keičia šlapinimosi ritmą
- padidėjusi prostata, dėl kurios šlapimo pūslė gali neištuštėti iki galo
- kai kurios inkstų, širdies ar miego problemos
Jeigu reguliariai praeina 6 ar daugiau valandų nejaučiant poreikio šlapintis, taip pat verta pasitarti su gydytoju. Rečiau išskiriamas šlapimas kartais gali būti susijęs su skysčių trūkumu, šlapimo takų užsikimšimu ar inkstų veiklos sutrikimu.
Įpročiai, kurie padeda išlaikyti pastovesnį ritmą
Šlapimo nereikėtų nuolat kentėti iki paskutinės minutės. Reguliarus ilgas sulaikymas gali silpninti šlapimo pūslės raumenis ir didinti šlapimo takų infekcijos tikimybę. Kita vertus, neverta eiti į tualetą vien „dėl visa ko“, kai tikro poreikio nėra. Taip pūslė gali priprasti siųsti signalą dar nesusikaupus didesniam šlapimo kiekiui.
Gerkite pakankamai skysčių, tačiau jų kiekis priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, aktyvumo ir sveikatos. Jei naktį dažnai tenka keltis, skysčių kiekį galima šiek tiek sumažinti likus maždaug 2 valandoms iki miego, bet nereikėtų sąmoningai riboti vandens iki dehidratacijos.
Kavą, alkoholį, gazuotus gėrimus, dirbtinius saldiklius ir rūgštesnius produktus kai kuriems žmonėms verta vartoti saikingiau, ypač jei jie sustiprina skubų norą šlapintis. Reguliarus tuštinimasis taip pat svarbus, nes vidurių užkietėjimas gali daryti papildomą spaudimą šlapimo pūslei.
Požymiai, kurių geriau neatidėlioti
Skubiau kreipkitės į medikus, jei šlapinantis skauda, pastebite kraujo, sunku pradėti šlapintis, nepavyksta visiškai ištuštinti pūslės, atsiranda nevalingas šlapimo tekėjimas arba stiprus noras, kurio beveik neįmanoma sulaikyti.
Jeigu nežinote, kaip dažnai šlapintis įprasta būtent jums, kelias dienas pasižymėkite, kiek ir kada geriate, kada einate į tualetą bei ar jaučiate skausmą ar skubą. Tokie užrašai gali padėti gydytojui greičiau suprasti, ar pasikeitė tik įprotis, ar reikėtų atlikti papildomus tyrimus.