Vis daugiau žmonių kasdien renkasi natūralias priemones sveikatai palaikyti – o vaistažolių arbatos atsiduria pačiame šio sąrašo viršuje. Tačiau kartu su populiarumu kyla ir klausimų: ar vaistažolės kelia rūgštingumą? Atrodo, kad net ir tokie švelnūs, „nekalti“ gėrimai gali sukelti nemalonių pojūčių, jei vartojami netinkamai.
Kiekviena žolelė – tarsi vaistas
Svarbiausia suprasti, kad vaistažolės, nors ir natūralios, turi veikliųjų medžiagų, kurios veikia mūsų organizmą. Kai kurios jų – pavyzdžiui, pelynas ar kartieji kiečiai – turi kartų skonį, kuris gali skatinti skrandžio sulčių gamybą. Tai ne visada yra blogai: kartieji junginiai dažnai vartojami virškinimui gerinti. Tačiau jautresniems žmonėms tai gali reikšti padidėjusį rūgštingumą.
Vienas dažniausių mitų – kad visos vaistažolės yra švelnios ir visiems tinka. Tiesa ta, kad kiekviena žolelė turi skirtingą poveikį: viena gali raminti, kita – skatinti virškinimą, trečia – net suerzinti skrandį. Būtent dėl šios priežasties rūgštingumą gali kelti tik kai kurios rūšys, ypač vartojamos per stiprios, per dažnai arba netinkamu laiku.
Tarp dažniau minimų vaistažolių, kurios gali sukelti nemalonų pojūtį, yra mėta, pelynas, kmynas, jonažolė. Kita vertus, tokios žolelės kaip ramunėlės ar liepžiedžiai dažnai netgi padeda sumažinti diskomfortą skrandyje.
Todėl vėl kyla klausimas – ar vaistažolės kelia rūgštingumą visiems? Ne. Tai labai priklauso nuo individualios organizmo reakcijos ir vartojimo įpročių.
Kaip išvengti nemalonių pojūčių
Jei pastebėjote, kad po vaistažolių arbatos jaučiate deginimą ar panašų diskomfortą, pirmiausia atkreipkite dėmesį į kelis svarbius dalykus:
- Stiprumas. Jei darote arbatą labai stiprią, rizikuojate sudirginti skrandį.
- Kiekis. Net ir švelni žolelė gali išprovokuoti rūgštingumą, jei geriama kelis kartus per dieną.
- Mišiniai. Kai kurios žolelės tinka tarpusavyje, o kai kurios gali „pjautis” viena su kita.
- Tinkamas laikas. Geriant arbatą tuščiu skrandžiu, ypač ryte, kartais pasireiškia stipresnė skrandžio reakcija.
Svarbu atminti, kad net natūralios priemonės reikalauja saiko ir žinių. Jei kyla įtarimų, kad tam tikra žolelė jums netinka – vertėtų ją laikinai nutraukti ir stebėti pokyčius.
Kokios vaistažolės gali didinti rūgštingumą?
Nors vaistažolės laikomos švelnia priemone, kai kurios iš jų gali veikti skrandį per stipriai, ypač jei vartojamos dažnai arba netinkamu metu. Jeigu kamuoja rūgštingumas, šių žolelių reikėtų vengti arba vartoti itin atsargiai:
1. Pelynas
Ši žolė turi stiprų kartų skonį, kuris skatina virškinimo sulčių – taip pat ir rūgšties – išsiskyrimą. Pelynas dažnai naudojamas apetitui gerinti ir virškinimui skatinti, tačiau jautresniems žmonėms jis gali sukelti deginimą skrandyje.
2. Mėta
Nors mėta plačiai vertinama dėl savo raminančių savybių, kai kuriems žmonėms ji gali atpalaiduoti apatinį stemplės rauką. Dėl to rūgštis lengviau pakyla iš skrandžio, ypač jei mėta vartojama prieš miegą ar tuščiu skrandžiu.
3. Jonažolė
Ši vaistažolė žinoma dėl savo poveikio nervų sistemai, bet kai kuriems žmonėms ji gali dirginti skrandžio gleivinę, ypač jei geriama stipri ar ilgą laiką.
Taigi, klausimas ar vaistažolės kelia rūgštingumą tampa aktualus tuomet, kai vartojamos stiprios, kartaus skonio žolės be aiškaus poreikio ar be stebėjimo, kaip į jas reaguoja jūsų organizmas.
Vaistažolės, kurios padeda sumažinti rūgštingumą
Jeigu dažnai jaučiate skrandžio rūgšties perteklių, ne visos vaistažolės yra priešas – kai kurios gali būti kaip tik tai, ko reikia. Yra žolelių, kurios švelniai ramina virškinimo sistemą, mažina gleivinės dirglumą ir padeda sumažinti rūgštingumo pojūčius.
1. Ramunėlės
Tai bene dažniausiai rekomenduojama žolelė skrandžio negalavimams. Ramunėlės turi priešuždegiminį, raminantį poveikį, padeda sumažinti spazmus ir rūgšties perteklių. Jas galima gerti po valgio arba vakare – ypač jei jaučiamas diskomfortas skrandyje ar stemplėje.
2. Liepžiedžiai
Liepų žiedai švelniai ramina visą organizmą – įskaitant ir virškinimo sistemą. Jie tinka, kai rūgštingumas padidėja dėl streso ar nervinės įtampos. Geriant liepžiedžių arbatą, sumažėja ir deginimo pojūtis, pagerėja miegas.
3. Saldymedis (šaknis)
Saldymedžio šaknis saugo skrandžio gleivinę, mažina uždegimą ir gali padėti tiems, kuriems rūgštingumas sukelia dažną diskomfortą. Tačiau svarbu ją vartoti ne per ilgai – ilgalaikis vartojimas gali kelti kraujospūdį.
Tad jei galvoje sukasi klausimas ar vaistažolės kelia rūgštingumą, verta prisiminti, kad kai kurios iš jų gali kaip tik padėti sumažinti šį simptomą – svarbiausia pasirinkti tinkamas.
Dažniausios klaidos, dėl kurių net švelnios vaistažolės gali sukelti rūgštingumą
Net jei pasirinktos žolelės pasižymi raminančiu poveikiu, netinkamas jų vartojimas gali tapti priežastimi, kodėl kyla nemalonūs pojūčiai skrandyje. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių klaidų, kurios gali lemti, kad net švelni arbata tampa rūgštingumo šaltiniu:
1. Per stipri koncentracija
Dažna klaida – daryti vaistažolių arbatą per stiprią, ypač kai tikimasi greito poveikio. Tačiau per daug veikliųjų medžiagų iškart gali sudirginti skrandžio gleivinę. Rekomenduojama naudoti ne daugiau nei 1 arbatinį šaukštelį žolelių puodeliui vandens, nebent gydytojas ar žolininkas nurodė kitaip.
2. Gėrimas tuščiu skrandžiu
Kai kurios žolelės – ypač kartaus skonio – ryte, išgertos tuščiu skrandžiu, paskatina intensyvesnį skrandžio sulčių išsiskyrimą. Dėl to gali atsirasti deginimas ar rūgšties pojūtis. Geriausia tokias arbatas gerti po valgio arba bent su lengvu užkandžiu.
3. Per dažnas vartojimas
Net natūralūs produktai gali būti perdozuoti. Jei vaistažolių arbata geriama kelis kartus per dieną, savaitėmis iš eilės – organizmas gali reaguoti neigiamai. Ypač jei vis vartojama ta pati žolelė. Svarbu kaitalioti, stebėti savo kūną ir daryti pertraukėles.
4. Netinkami mišiniai
Kartais rūgštingumą išprovokuoja ne viena konkreti žolė, o jų derinys. Kai kurios žolelės viena kitą sustiprina, o tai ne visada pageidautina. Be to, kai kurie mišiniai iš parduotuvių sudaryti neatsižvelgiant į individualius poreikius – tad visada geriau rinktis žoleles sąmoningai.
Kaip saugiai vartoti vaistažoles, jei rūgštingumas dažnas?
Jeigu priklausote tiems, kuriuos vargina padidėjęs rūgštingumas, bet vis tiek norite mėgautis vaistažolių arbatomis – gera žinia ta, kad tai įmanoma. Tereikia šiek tiek daugiau dėmesio, kantrybės ir žinojimo, ką ir kaip gerti.
Pasirinkite tik jums tinkamas žoleles
Pirmiausia – stebėkite, kaip organizmas reaguoja į skirtingas arbatas. Jei jaučiate diskomfortą po konkrečios žolelės, net jei ji populiari ar „visiems tinka“, tiesiog jos atsisakykite. Rinkitės švelnias, skrandį raminančias žoleles – kaip ramunėlės, liepžiedžiai, melisa ar kmynai (jei neturi priešingos reakcijos).
Vartokite su saiku
Net ir tinkama žolė gali sukelti rūgštingumą, jei geriama kasdien po kelis puodelius be pertraukos. Gydytojai ir žolininkai dažnai rekomenduoja daryti 1–2 savaičių kursus, po kurių daroma pertrauka. Tai padeda išvengti perdozavimo ir pripratimo.
Nevartokite stiprios arbatos tuščiu skrandžiu
Jeigu dažnai kamuoja rūgštis, venkite gerti vaistažoles ryte nevalgę. Kur kas saugiau gerti po valgio, kai skrandžio gleivinė jau apsaugota maisto. Taip žolelės gali švelniau veikti ir nesukelti nemalonių simptomų.
Ruoškite paprastai
Verdant ar užplikant vaistažoles, venkite naudoti per daug žolelių. Vienam puodeliui pakanka 1 arbatinio šaukštelio sausų žolelių, užplikytų 5–10 minučių. Stipresni nuovirai skirti tik trumpiems gydymo kursams, ne kasdieniam gėrimui.
Apibendrinimas: ar vaistažolės kelia rūgštingumą?
Atsakymas – gali kelti, bet nebūtinai. Viskas priklauso nuo žolelių pasirinkimo, jų vartojimo dažnio, stiprumo ir jūsų individualios organizmo reakcijos. Vaistažolės yra veikliosios medžiagos, kurios gali tiek padėti, tiek pakenkti, jei vartojamos neatsakingai.
Tad jei klausimas ar vaistažolės kelia rūgštingumą jums vis dar aktualus, pradėkite nuo savęs: stebėkite, kurios žolelės tinka, venkite stiprių arbatų tuščiu skrandžiu, ir nepamirškite saiko. Tada net ir jautrus skrandis galės mėgautis natūralia gamtos dovana – be deginimo ar diskomforto.
